Šį kartą apie alų ir Miuncheną

Sveiki atvykę š didžiausią pasaulyje šventę (organizatorių nuotr.)

Mažiau nei po mėnesio Berlynas užleis Vokietijos sostinės pavadinimą Miunchenui. Ogi todėl, kad tada ten prasidės Oktoberfest ir visi vokiečių bei turistų keliai ves ten, kur per 15 dienų 16-oje scenų pasirodys 180 atlikėjų ir bus išpilstyta ne mažiau nei 7 milijonai litrų alaus. Absoliutus alaus gėrimo rekordas buvo pasiektas 2011 metais, kai svečiai Bavarijos sostinėje per šventę išgėrė 7,5 mln. litrų šio vokiško gėrimo. Šįmet Miunchene  per dvi šventines savaites tikimasi sulaukti 6 milijonų svečių. Sakoma, kad pietų Vokietijos padavėjai tuo metu ima atostogas ir važiuoja dirbti į Miuncheną, kur per dvi savaites vien iš arbatpinigių užsidirba trijų mėnesių algą. Tiesa, prieš tai reikia įsigyti tradicinę palaidinę didele iškirpte, suveržti krūtinę, kad atrodytų, kad ji tuoj tuoj išsprūs iš jai skirto drabužio ir pasimokyti vienu metu nešti dešimt pilnų litrinių alaus bokalų. Manote, kad tai lengva?

Manot, lengva šypsotis??

Oktoberfest švenčiamas ne tik Miunchene, palapinės su mediniais stalais ir suolais ir pagal šlagerių muziką linguojančiais vokiečiais bei skambančiais bokalais, stovi net mažiausiuose Bavarijos miesteliuose. Tai rudens šventė, be galo svarbi visiems vokiečiams. Derlius nuimtas, alus išrūgęs, darbai baigti - galima ir pašvęsti.  Jie ateina su šeimomis, pasipuošia tautiniais drabužiais, supasi karuselėse, klausosi muzikos, o tipiškus vokiškus patiekalus gausiai užgėrę alumi, ir patys dainuoja ir šoka kartu su šlagerius dainuojančiais atlikėjais. 

Bet jei nori tikros nesibaigiančios šventinės nuotaikos, jei nori pamatyti tiek alaus, kad galėtum nuskęsti ir tokią gausybę taikiai besilinksminančių žmonių, turi atvažiuoti į Miuncheną, į Teresės pievą (Theresienwiese), kurioje jau dabar sparčiai vyksta pasiruošiamieji darbai. Tai pati didžiausia liaudies šventė pasaulyje, švenčiama jau nuo 1810 metų. Apsisprendusiems dalyvauti, pateiksiu kelis patarimus:

Alaus gėrikai - kiek tik akis aprėpia

Viešbučiai. Aišku, kad reikia užsisakyti iš anksto, nes vokiečiai tai daro tik pasibaigus viena šventei. Lietuviai dažnai sprendžia spontaniškai ir tikrai ne dažnas alaus mėgėjas gali pakloti 200 eurų už naktį. Pasak prognozių, vidutiniškai dvivietis kambarys šiemet kainuos 220 eur. Tačiau yra ir išeičių - pigesnes nakvynes siūlo Wiesn camp kempingas, nuo kurio šventės vietą su metro pasieksite per 15 min  (http://www.munich-oktoberfest.com/de_DE/index.php) Pastatytą palapinę, kurioje telpa iki keturių žmonių, galima išsinuomoti už 60-70 eur, o tiek pat žmonių talpinantis kemperis atseis - 150-170 eur parai. Jei tai netenkina, daugybė studentų užleidžia miesto svečiams savo kambarius ar net butus. Sau tinkančių variantų galite surasti svetainėse  airbnb.de“, „9flats.com“ oder „wg-gesucht.de“.

Firminiai šių metų šventės bokalai (organizatorių nuotr.) 

Alus. Šiemet litrinio bokalo, tai vadinamojo Mas kaina svyruos nuo 9,40 iki 9,80 eur ir tai yra kokiais 30-40 centų daugiau nei pernai. Nepamirškite, kad prašydami mažo alaus, gausite puslitrį ir tai ne visur. Pilstomas bus tik išskirtinai Miuncheno regione specialiai šventei pagamintas alus, kuris yra kiek stipresnis nei įprastai. Dideli bokalai yra labai mėgiami kolekcionierių - jie kiekvienais metais papuošiami naujomis emblemomis. Prie alaus populiariausias užkandis yra Brezn - sūrus didelis riestainis. Labiau išalkusieji renkasi keptus viščiukus arba bavariškas dešreles.

Navigacija. Palapinės veikti pradeda nuo dešimtos ryto, o savaitgaliais alaus jums įpils nuo 9 val. Likus pusvalandžiui iki vidurnakčio barai užsidaro, tad teks eiti namo ir kaupti jėgas kitos dienos girtuoklystėms arba rinktis bet kurį mieste veikiantį barą, kurie mielai priima kiekvieną ištroškusį svečią ir linksmina jį toliau. Šeimoms yra skirta Familienplatz, kur šalia stalų su suolais įrengta ir žaidimų aikštelė ir kur antradieniais šeimoms žadamos nuolaidos.

Kad nepaklysti Miuncheno Oktoberfest, yra sukurta programėlė išmaniesiems telefonams, tačiau jai suprasti reikia mokėti ne tik vokiškai, bet ir bavariškai.  Ir dar - nepraraskite budrumo, nes kasmet radinių biure po šventės lieka apie 4000 įvairiausių daiktų.

Bavariškas Brezn labai tinka prie alaus

Pasipuoškite. Šventinę dvasią daug geriau pajusite, jei apsirengsite tautiniais vokiškais drabužiais - merginos vadinamuoju Dirndl - suknelėmis su didele iškirpte, liemene ir pūstu sijonėliu iki kelių, o vyrukai vadinamomis Lederhosen - odinėmis kelnėmis iki kelių, marškinukais ir skrybėle su plunksna. Jei neturite noro rengtis bavariškai, pasirūpinkite bent jau originalesniu galvos apdangalu. Nebūtina jo ieškoti Lietuvoje - viską nusipirksite vietoje, tik turbūt jau žinote, kad Miunchenas toli gražu nėra pigus miestas.

Linksmos kepurės ir perukai priduoda šventinės nuotaikos 

Daugiau informacijos apie Oktoberfest angliskai rasite čia: : http://www.muenchen.de/int/en/events/oktoberfest.html
http://www.oktoberfest.de/en/navitem/Galleries/

Sekmadienis Berlyno Prenzlauerberg‘e

kavinė Prenzlauerberg'e (ugnephoto nuotr.)

Jums pasisekė, jei jūsų Berlyno dienotvarkėje yra ir sekmadienis, nes tą dieną miestas gyvena visai kitu ritmu. Aišku, jei suksite pagrindinėmis Berlyno gatvėmis, pamatysite tuos pačius turistų srautus, tačiau jei atsitrauksite į rajonus, kuriuose gyvena jauni ar save tokiais laikantys berlyniečiai, pamatysite visai kitokį vaizdą. Jei oras geras, Berlyne jūs turite šimtus, net tūkstančius pasirinkimų sekmadieniui: galite paplaukioti laivu Šprė upe, galite prigulti parke ant žolės, galite lankyti muziejus ar zoologijos sodą, galite ilgam prisėsti kokiame nors Biergartene (alaus sode). Viskas galima, išskyrus šopingą – parduotuvės sekmadieniais nedirba. Tik kepėjai, laikraščių ir gėlių pardavėjai ir mažos naktinės parduotuvėlės, kuriose galit nusipirkti alaus ir šio to prie jo.

Bet mes einame į prakutusių menininkų, turtingo jaunimo ir ekologinių mamyčių pamėgtą Prenzlauerberg (Prenclauerbergo) rajoną, esantį vos keturios metro stotelės nuo Aleksandro aikštės. Kadaise šiame buvusiame Rytų Berlyno rajone buvo viskas labai pigu, butus užiminėjo menininkai, juos nuomotis išgalėjo vargšai studentai, parduotuvėles atidarinėjo jauni dizaineriai, o vietnamietiškų makaronų porcija buvo visiems įperkama. Taip rajonas tapo labai įdomiu ir „trendy“ ir po truputį vargšai menininkai, prisidėję prie rajono populiarinimo, nebeišgalėjo mokėti nuomos ir gatves bei kavines užleido hipsteriams ir „buržua“. Dabar rajone išlikę nemažai dizainerių krautuvėlių, pridygo ekologinio maisto parduotuvių, didžiulė vaikiškų prekių pasiūla, nes Prenzlauerberg‘as skaičiuoja daugiausiai vaikų iš visų Berlyno rajonų bei sakoma, kad jis yra labiausiai „children-friendly“ (draugiškas vaikams).  

.

Taigi iš pat ryto šiame rajone (kaip ir kai kuriuose kituose) sutiksite tik vakarykščius „klubinėtojus“, grįžtančius namo, nes naktiniai klubai dažnai durų neužveria net iki septynių ryto ar net dar vėliau. Pamatysite šunų šeimininkus ir mamas arba tėčius pustuštėse žaidimų aikštelėse. Pamatysite vieną kitą į darbą skubantį žmogų arba prekystalius rikiuojančius pardavėjus kokioje nors turgaus aikštėje.

pardavėjas Mauerparke (ugnephoto nuotr.)

Visiems kitiems sekmadienis prasideda gerokai įdienojus, o vidurdienį populiaresnės kavinės knibžda nuo „brančintojų“ (tie, kurie ateina valgyti brunch – breakfast+lunch). Už 8-15 eurų jums siūloma „valgykkieknori“ meniu ir savaitės laikraščiai bei žurnalai, kaimynų kompanija ir neretai net vaikų žaidimų kampelis. Už kavą teks mokėti atskirai. Blogu oru tai išties smagu, nes gali sėdėti kad ir tris valandas, kol perskaitysi visus leidinius. Bet jei alkis nespaudžia, galit nusipirkti kavos ir šviežiai iškeptą ragelį ar pyrago gabalą greta esančioje kepykloje-kavinukėje ir stebėti praeivius. Juk Berlyne įdomiausia ne statiniai, bet žmonės ir tai ką jie sukuria.

Mauerpark (ugnephoto nuotr.)

 Po rimtų pusryčių galima pailsinti skrandžius iki vakarienės ir išeiti pasivaikščioti į berlyniečių mėgstamus blusturgius. Žymiausias iš jų yra Mauerpark (sienos parkas) blusturgis, jau daug metų įsikūręs šalia buvusios Berlyno sienos. Visiems turistams iki 40 metų – jis netgi privalomas, kitiems – pagal pomėgius. Blusturgis – ne vien pirkimo, bet ir pasižvalgymo vieta. Čia rasite ir senienų, ir tarybinės atributikos, ir žmonių sunešto šlamšto, ir naujų papuošalų iš viso pasaulio, ir menininkų kurtų drabužių bei interjero detalių. Blusturgis didžiulis, ypač vasarą. Žiema jis irgi dirba, bet pardavėjų jau perpus mažiau. Blusturgyje veikia kavinės, galit čia pat nusipirkt alaus ar įvairių užkandžių ir vėl iki valiai prisižiūrėti į žmones. Prižadu – grįžę į Lietuvą nebeatsisukinėsite į raudonai plaukus nusidažiusią merginą ar ausyse skyles pasidariusį jaunuolį. Į turgų užsukę vakarop rizikuojate negauti įdomesnių dalykų, bet užtat galite nemažai sutaupyti ar net rasti vieną kitą įdomų daikčiuką dėžėse, pavadintose "dovanojame" ar "viskas už 50 centų". Jose rūbai, batai, indai, žaislai, knygos, keisti suvenyrai. 

Apsipirkę išeikite iš turgaus į šalia esantį parką, kuris sekmadieniais sutraukia jaunimą iš viso Berlyno. Popiet čia esančiame amfiteatre prasideda karaoke – dainuoti tūkstantinei miniai gali kiekvienas norintis ir nepervertinantis savo sugebėjimų. Tačiau jei jums nepatinka šlageriai – šalia groja roko grupės, džiazo muzikantai ar pavieniai menininkai. Kažkas pučia burbulus, kažkas demonstruoja akrobatinius sugebėjimus - bet daro tai taip nuoširdžiai, kad beveik patiki, jog jiems tas į kepurę įmestas pinigėlis nėra jau toks svarbus. Visas parkas nusėstas poilsiautojų – žmonės ne tik klausosi muzikos, bet ir poilsiauja, kepa mėsą, geria alų. Tai tikras tingaus Berlyno paveikslas.    

repeticija amfiteatre (renasphoto nuotr.)

Na o vakare išalkus, neliksite nusivylę. Prenzlauerbergo rajonas garsėja internacionaline virtuvių įvairove. Čia galima valgyti prabangiai, o galima – ir truputėlį pigiau. Galima rasti tipiškos vokiečių virtuvės užeigų, Itališkų picerijų ar gerų prancūzų virėjų pagamintų patiekalų, bet daugiausiai žmonių sutraukia čia įsikūrusios Azijos ir Artimųjų rytų virtuvės. Kinų, vietnamiečių, Tailando, Artimųjų rytų, meksikiečių, argentiniečių ir visokios kitokios virtuvės čia nesivaržo viena su kita, bet draugiškai dalinasi alkanais lankytojais, kurie čia niekur neskuba. Juk sekmadienis.