 |
| renasphoto .com nuotraukos |
Nors ir pavėluotai, bet mintyse vis grįžtu į tą visuotinę Darbo žmonių šventę, kuri vokiečiams, bent jau Berlyne, nėra tik dar vienas laisvadienis sodo darbams nudirbti ar namams apsikuopti, bet tikra šventė. O gal vokiečiai, būdama darbščiausia Europos tauta, iš tiesų taip myli darbą ir laiko save pavyzdiniais darbo žmonėmis, kurie nusipelnė pašvęsti. O gal tiesiog ši diena sutampa su Berlyną kasmet užklumpančiu pavasariu, kai švęsti gyvenimą nereikia jokios ypatingos progos.
Gegužės pirmąją šeimų su vaikais buvo nusėti visi parkai, kai kurie vaikų muziejai atvėrė nemokamai savo duris. Mieste vyko daugybė švenčių, net teatralizuota viduramžių šventė, Ostbahnhof vyko didžiulis Blusturgis, o pagrindinėje 17 Juni gatvė buvo skirta vaikams. Tą dieną savo pažiūras demonstravo radikaliai nusiteikę jaunuoliai, kiti jungėsi į demonstraciją prieš juos. Bet didžiausia, masiškiausia, garsiausia šventė su didžiausia maisto pasiūla jau 11 kartą vyko Kreuzberg rajone ir vadinosi "Myfest". Pradinis užmojis buvo suorganizuoti šventę vietiniam, radikalistiniais išpuoliais ir maištaujančia dvasia pasižyminčiam jaunimui. Bet po kelerių metų šventė tapo traukos vieta visam Berlyno jaunimui.
 |
| renasphoto.com |
Nepaisant užtvertų transportui gatvių, žmonių srautas jomis plūdo toks, kad po keliolikos minučių pasigailėjome išvažiavę su vaikišku vežimėliu. Tiesa, jau metro supratome, kad tai visai nepanašu į renginį šeimoms, bet paskui nusiraminome, kai pamatėme, kad mūsų mažajam (2,5 m) sunkiosios muzikos kurtinantis garsas visai netrukdė smalsiai dairytis. O pažiūrėti ir man buvo į ką. Įdomiausia, aišku, žiūrėti į žmones. Į tiek daug laisvų žmonių vienoje vietoje. Kur daug žmonių, ten daug stiliaus. Mados studentai turėtų čia ką patyrinėti. Bet Berlyno gatvės mada verta atskirų įrašų.
 |
| renasphoto.com |
Šventė buvo išsidėsčiusi keturiose penkiose didelėse gatvėse, įrėmintose įvairiausio plauko prekiautojų maistu ir gėrimais bei keliolikos scenų su pusiau profesionaliais ir profesionaliais atlikėjais iš daugelio Europos šalių. Kiekvienas galėjo surasti savo muzikos stilių ir savo mėgstamą atlikėją. Vos atitolus nuo vienos scenos ir apsidžiaugus, kad vėl galima susikalbėti, atsklisdavo muzikos garsai iš gretimos. Ir taip - be galo, be krašto, metras po metro, kilometras po kilometro.
 |
| renasphoto.com |
Taigi - jei reiktų trumpai apibūdinti Myfest, tai būtų - jauni, laisvi ir atsipalaidavę žmonės, muzika, kalnai šiukšlių, apsisioti medžiai, šimtai rūšių maisto ir alaus, pardavinėjamų čia pat gatvėje kartais be jokių higienos normų. Čia pat buvo kepamos dešros, čia pat plikomis rankomis į blynus vyniojamos daržovės ar iš namų atsineštu šaukštu į indus dedamas kuskusas. Kadangi daugiausiai prekeivių buvo vietiniai turkų gyventojai, tai vaizdas buvo dar egzotiškesnis. Bet niekas dėl to nesuko sau galvos - čia pat viskas buvo nuplaunama alumi ar energetiniais gėrimais ir vėl panyrama į muzikos ir žmonių garsus.
 |
| renasphoto.com |
Mačiau girtų, mačiau ne vietoj sisiojančių, mačiau besibučiuojančių ir įsilinksminusių, bet nemačiau besimušančių. O tai labiausiai keista, kai tiek žmonių ir alkoholio sugrūsta į kiekvieną kvadratinį metrą. Policijos mačiau irgi daug, bet jie nuobodžiavo ir smagiai apkalbinėjo kolegas. Ar rekomenduočiau renginį turistams? Be jokios abejonės. Bet tik tiems, kuriems turizmas nesisieja su viešbučių ir restoranų žvaigždutėmis ir pagrindinėmis apsipirkimo gatvėmis ir kurie nebijo pažvelgti į tikrą, nenugludintą ir nepagražintą vietinių žmonių šventę, yra atviri naujiems įspūdžiams ir pažintims.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą