Happy Birthday Roger Waters

koncerto akimirka

Važiuoju U2 - ta pačia metro linija, kuri kadaise buvo perkirsta per patį vidurį einančios sienos. Dabar man niekas netrukdo ja pasiekti Olimpinio stadiono, kur vos už valandos legendinis Roger Waters statys ir vėl griaus legendinę savo Sieną. Stebiu kaip po truputį pilnėja traukinys - pasipuošę damutės, tatiuruoti vyrukai, senukų pora, besibučiuojanti prancūzų porelė, tėtis su dviem paaugliais. Beveik garantuoju, kad visi važiuoja į koncertą. Juk šis žymaus atlikėjo turas - paskutinis. Bent jau taip skelbiama. Tai jau trečiasis šio kūrinio parodymas Berlyne - mieste, kur Sienos sąvoka ryški, kaip niekur kitur. Pirmąkart "The Wall" buvo atlikta Berlyne 1990 ant tikros sienos griuvėsių, stebint gerbėjams iš rytų ir vakarų. Norinčių pamatyti šį šou buvo tiek daug, kad galiausiai buvo nustota tikrinti bilietus.  

Kūrinys, kurį Roger Waters parašė, norėdamas sugriauti savo vidines sienas ir papasakoti apie kare žuvusį tėtį, padėjo daugeliui mano kartos žmonių griauti savąsias. Arba bent jau nesijausti vienišam savo užmūrytame pasaulyje, izoliuotoje
šalyje. Kartais pagalvoju, gal tikrai šis 1979 įrašytas diskas įkvėpė mus visus kovoti ir sugriauti geležinę uždangą.

Šiaip ar taip "The Wall" tapo Roger Waters gyvenimo kūriniu, kuris jį jau padarė turtingu ir nemirtingu, pakliuvo į visas rock pop muzikos antologijas ir parduotas milijoniniais tiražais. Sakoma, kad šis kūrinys buvo toks galingas ir atėmė tiek daug kūrėjo jėgų, kad neapsikentę Pink Floyd nariai nusprendė skirstytis.

Stadionas pilnėja, bet tuščių vietų irgi nemažai. Bilietai net ir vokiečiams kiek per brangūs - stovimas kainavo 87 eurus, o sėdimi dar gerokai brangesni. Trečdalis stadiono atkirstas įspūdingo dydžio iš beveik 1000 blokelių pastatytos sienos, ant kurios bus rodomos projekcijos. Sienos ilgis - 150, aukštis - 12 metrų. Scena, palyginus su siena - visiškai mažytė.

koncerto akimirka

Pusvalandžiu vėluodamas prasideda šou. Sieną užlieja vaizdai, Roger Waters sveikinasi su publika vokiškai, link scenos skrenda lėktuvas, sprogsta fejerverkai. Suprantu, kad iš tiesų dalyvauju viename didingiausių visų laikų šou. Net jei nebūtų efektų, mėgaučiausi puikia muzika ir idealia garso kokybe. Atlikėjo balsas puikus, skamba beveik kaip iš plokštelės. Vieną dainą jis atlieka duetu su savimi jaunu - pusę dainos skamba įrašas iš koncerto prieš 30 metų. Siena po truputį dėliojasi, grupė vos matoma per mažą skylę sienoje, kol prieš pertrauką visai atskiriama nuo publikos. Siena tarnauja kaip didžiulis projekcijų ekranas, kur rodoma ir filmo animacija, ir paties dainininko projekcijos, ir video, ir net 3D vaizdai. Antroje dalyje atsiranda skraidanti pripūsta kiaulė raudonomis akimis, dėl kurios užvakar dainininkas sulaukė žydų bendruomenės protesto balsų, mat ant jos šono šalia kryžiaus, kūjo ir pjautuvo, dolerio ženklo, nupiešta ir Dovydo žvaigždė. Dėkit kur norit, tik ne ant kiaulės, tokio purvino gyvūno - kalbėjo jie kažką panašaus. Aišku, jog šou pabaigoje kiaulė išsileidžia, o siena griūna. Žiūrovai ploja stovėdami. Pratęsimo nėra.

BZ nuotr.

Visas tas kūrinyje išreiškiamas protestas prieš militarizmą, supervalstybes, prieš vartotojišką visuomenę, prieš tolerancijos trūkumą ir vis labiau vienišėjančius žmones kaip niekada aktualus ir šiandien, kai pasaulis ir vėl rengiasi kariauti. Pagalvojau, gal galima tuos visus didžiuosius ir pasaulio ateitį lemiančius žmones surinkti ir susodinti šiame šou. Tikiu, kad muzikos ir vaizdo galia priverstų juos šiek tiek jautriau žiūrėti į pasaulį.

O pabaigai - didelis dėkui už puikų koncertą ir nuoširdūs sveikinimai 70 -ojo gimtadienio proga! Happy birthday to you!