Kai Berlynas įkaista, savaitgaliais po jį vaikštinėja tik turistai. Su kepurėmis, su skėčiais nuo saulės, su laikraščiais ant galvos apžiūrinėja betonines miesto įžymybes, o pavargę įsitaiso medžių šešėlyje viename iš Berlyno parkų. Vietiniai tuo metu plaukioja atviruose baseinuose, drybso prie miesto ežerų ar klausosi muzikos kokiame šešėliuotame turistams neprieinamame kieme. Kas turi mašinas, išsivažinėja po sodus, miestą supančius ežerus.Nors ir neturi automobilio (net 45 proc Berlyno gyventojų jo neturi), įmanoma dienelei nulėkti prie jūros paklausyti žuvėdrų ir įkvėpti jūros kvapo, įsivaizduoti, kad anapus vandenų ne Švedija, bet Danija, o šiaurės rytų kryptimi žvelgiant galima pasiųsti linkėjimus namiškiams. Lengviausia ir pigiausia įveikti tuos 250 kilometrų galima su Deutsche Bahn Wochenendticket (savaitgalio bilietas). Su 44 eurus kainuojančiu bilietu regioniniais traukiniais (tie, kurie pažymėti raidėmis RE) visą dieną gali važinėtis iki penkių žmonių. Tad, jei randate gerą kompaniją, dienos kelionė jums kainuos visai nedaug.
Nusprendžiam išbandyti Warnemünde express - traukinį, važiuojantį iki prie Baltijos jūros įsikūrusio miestelio stoties, nuo kurio tik kelios stotelės iki pliažo. Nepaisant to, kad tai yra vienas mėgstamiausių berlyniečių dienos išvykos krypčių, šis traukinys važinėja paskutinį sezoną. Paskui pasiekti artimiausią pliažą bus galima traukiniu iki Rostoko.
Pusę devynių ryte įsigrūdam į perpildytą traukinį ir tuoj suprantu, kad svajonės ramiai įsitaisyti su knyga prie lango ir nusnausti punktelį nupučiamos pro atvirą langą. Džiaugiamės trečiame vagone radę vietos ant laiptelių. Patogiai važiuojant, tos dvi su trupučiu valandos tikrai neprailgtų, bet kietas laiptelis jau po pusvalandžio pradeda spausti sėdynę. Dairausi, bet pro langus slenka lietuviškas peizažas, tik kaimiečių namai ne mediniai, o mūriniai, o ir gyvulių bandos laukuose didesnės laksto. Pagaliau privažiuojam Rostock, kur šiaip reiktų išlipti, bet čia žymusis Warnemünde express, tad važiuojam iki galo. Tada dar kelias stoteles reikia pavažiuoti su S1, dar kelias - su autobusu. Bilietukų pirkti nereikia, nes galioja tas pats DB bilietas.Nuo autobuso stotelės pliažas čia pat, tad dar prieš vidurdienį įsitaisome prie pat jūros ir mėgaujamės gaivuma. Galime išsinuomoti būdelę, kaina valandai - 2,5 eur, visai dienai - 10 eur. Jei pamiršai sumuštinius, galima nusipirkti keptą ar virtą dešrą su bandele - 2 eur, arba butelį šalto alaus - 2,5 eur , ledų - nuo 1 eur. Promenadoje pilna restoranų, galima ir normaliai pavalgyti. Čeburekų pliaže niekas nenešioja. Rėkauja tik žuvėdros - tokios didelės ir riebios, kaip vištos ant ilgų kojų. Jos kaip mat prisistato prie valgančių žmonių.
Pliažas kaip ir bendras, bet čia daugiau plikų, nei apsirengusių. Taip ir nesuprantu, ar čia mes į nerašytą nudistų pliažą pataikėm, ar beveik visi vokiečiai - nudistai. Bet tai netrikdo džiaugtis vėsiu jūros vandeniu, statyti smėlio pilis, rinkti akmenėlius ir žvelgti į horizonte zujančius didžiulius keleivinius keltus iš Švedijos, Danijos. Po šešių valandų pliaže susiruošiam namo. Traukinys vėl pilnas pavargusių nuo poilsio žmonių, po ilgos gaivios dienos grįžtančių į karštą miesto vakarą…
