Žaidimų aikštelė kapinėse

Ne, tai ne metafora. Nors būtų puiki antraštė kalbant apie lietuvių norą kartą metuose išdabinti artimųjų paskutinio poilsio vietas, skaičiuoti pas ką daugiau dega žvakelių ar primerkta gėlių.

Bet čia noriu papasakoti apie senas kapines ir kaip mes radome vaikų žaidimų aikštelę jose. Matyt mane, kaip ir kiekvieną lietuvį lapkričio pirmą dieną pradeda šaukti vėlės ir kojos nori nenori neša kapų link, nesvarbu kur bebūčiau. Šiandien prisiminiau, kad kaskart važiuodama pro Prenzlauerberge, visai netoli Alexanderplatz įsikūrusias senas kapines, pagalvodavau, kad vieną dieną reikės čia ateiti ir apžiūrėti visas tas virš sienos iškilusias kolonas, bokštelius, kryžius. Paskui vieną gražią rudens dieną vaiko darželio auklėtojas papasakojo, kad su vaikais apsilankė įdomioje žaidimų aikštelėje Leisepark, esančioje tose pačiose Marijos ir Nikolajaus kapinėse. Skambėjo makabriškai, bet šiandien nusprendžiau, kad tai pats tas ko reikia Vėlinių pasivaikščiojimui su vaiku.


Įėjus pro pagrindinius vartus apėmė ramybė, kaip visuomet būna įžengus į medžiais apaugusias ir vijoklių užgrobtas mirusiųjų valdas. Prie Frydrichshaino parko esančios Šv. Marijos ir Šv. Nikolajaus kapinės įkurtos prieš du šimtus metus ir jau pusė amžiaus kaip čia niekas nebelaidoja. Sako, dabar visai neseniai Berlyno Senatas vėl suteikė teisę laidoti artimuosius šeimos kapuose. Saulė šviečia, lapai šiugžda, šiltas vėjas glosto skruostus ir šokdina nuo didžiulių medžių palengva krentančius lapus, kurie čia pat paslepia senus ir daug regėjusius paminklus, takelius, ant žemės gulinčius nešvarumus. Lieka kryžiai, kolonos, kur ne kur stovintys seni suoleliai ir geltonas lapų kilimas. Nebebaisūs jokie praeities šešėliai, priešingai, jie netgi sukuria visą dabarties grožį. Prieiname šeimyninius kapus – didingas sienas su išrašytomis pavardėmis. Kur ne kur stovi skulptūra, kažkur užpieštas grafiti, suklypęs, bet naudojamas suoliukas, aprūdijusi tvora. Šiandien Vėlinės, bet nematau nei vienos žvakutės. Gėlėmis papuoštas vos vienas kitas kapas. Sutikome nedaug žmonių, vos keli turistai ir gal tik prie keturių kapų sėdintys artimieji. Įtariu, kad ne per Vėlines čia, vos dvi tramvajaus stotelės nuo Aleksandro aikštės esančiame parke, netgi galima pasimėgauti visiška vienatve.


Į Leisepark iš kapinių nepakliūnam, nes vartai užrakinti. Reikia paeiti gatve ir įeiti pro kitapus parko esančius vartus. Miškas laukinis, apžėlęs, bet pastatyti keli tvarkingi suoleliai. Mūsų penkiametis nubėga karstytis – jis čia jau buvęs. Aš dairausi smalsiai ir kiek atsargiai, nes vis dar viskas neįprasta. Už kito krūmo pamatau iš rąstų padarytas laipynes, šalia krykštauja besisupantys vaikai, smėliadėžės jau užkaltos lentomis. Ir tada čia pat, prie vaikų sūpynių pamatau praeito amžiaus paminklus. Kiek toliau po krūmu – dar kelis, už eglių prie sienos – keli antkapiai su dar nenusitrynusiomis pavardėmis. Už supynių – netgi mauzoliejus. Tačiau jokių kapų ribų, jokių puošmenų, tik miške kur ne kur išmėtyti antkapiai. Paskui vėl keli suoleliai, ant kurių įsitaisę mamos su kava ir vėžimėliais. Ir vėl smėlio dėžė ir laipynė mažiesiems. Vaikai semia ir mėto lapus, krykštauja ir gainiojasi vienas kitą su iš šakų pasigamintais šautuvais. Ir iš tiesų, galvoju, kam mirusiems toks didelis miškas. Argi jiems gaila juo pasidalinti su miesto vaikais, kuriems kiekvienas miško lopinėlis – prabanga? Ar negali gyvieji ir mirusieji draugiškai sugyventi vienoje vietoje? Juolab, kad vaikų parkas įrengtas labai natūraliai, sūpynės ir laipiojimo įrenginiai mediniai ir organiškai priderinti prie aplinkos, o suoliukai taip ir traukia įsikurti su knyga ir kava.


Ir vis tik suprantu, kad tai įmanoma tik Berlyne...




Taigi, jei norėsite atsipūsti su vaikais, Leisepark adresas - Heinrich-Roller štrasė. Iš jos pėsčiomis galite nužingsniuoti iki Park Friedrichshain – ten rasite gražų parką su išpuoselėta pieva, gražiu Pasakų fontanu su skulptūromis, kavine, birgartenu, tvenkinuku su alkanomis antimis gulbėmis ir dar keliomis, jau labiau sukultūrintomis vaikų žaidimų aikštelėmis. Ir minia gyvų žmonių.

1 komentaras: