Kalėdos vokiškai


Tuo metu, kai mes Lietuvoje, susirinkus visai šeimai, sėdam prie Kūčioms nukrauto stalo, ragaujam nesuskaičiuojamų silkių, grybų, žuvies patiekalų, kai geriam kisielių ir valgom kūčiukus bei laukiam ateinant Kalėdų senio, vokiečiai puošia eglutę, tvarko namus ir vakare verda pieniškas Vienos dešreles, dedasi bulvių salotas. Kiekviena šeimininkė turi savo salotų receptą, o jei tokio neturi, parduotuvių lentynos lūžta nuo pasiūlos. Dešrelėms pašildyti daug laiko taip pat nereikia.


Pas vokiečius pagrindinė šeimos šventė yra Kalėdos. Dažnai šeima, susirinkusi Kūčių vakarą ne sėdi prie stalo, bet susibūrusi virtuvėje ruošiasi šventiniams Kalėdiniams pietums. Vienas marinuoja žąsį (tai pats populiariausias maistas), kitas pjausto raudonuosius kopūstus, trečias ruošia salotas ar verda bulves, kad vėliau iš jų sulipdytų bulvinius kukulius, skoniu primenančius mūsų cepelinų tešlą. Kūčios jiems – tai pasiruošimas Kalėdoms, didžiai metų šventei. Po visų paruošiamųjų darbų tikintieji eina į naktines mišias bažnyčioje. Įdomu ir tai, kad nors namai visą Advento laikotarpį žiba lemputėmis, žvakutėmis ir įvairiais papuošimais, eglę vokiečiai dažniausiai puošia išskirtinai Kalėdų išvakarėse ir laiko ją iki Trijų karalių. Taigi galima sakyti, kad Švento vakaro (vokiškai Kūčios vadinamos Heilige Abend – šventas vakaras) pagrindinis akcentas – eglės įžiebimas.


Ant vokiško Kalėdų stalo visada yra vietos ir saldėsiams – imbieriniams sausainukams ar meduoliams, pyragui su džiovintais vaisiais, marcipaniniams saldainiams, riešutams. Tradicinis vokiškas karštas vynas dažniau geriamas Kalėdinėse mugėse, nei prie Kalėdų stalo, nors šiemet gruodį, temperatūrai nekrentant žemiau 10 laipsnių, mugėse tapo populiaresnis alus nei karštas vynas, šildantis pirštus ir širdis.


Kalėdų senelis pas vaikus Vokietijoje ateina dukart. Pirmą kartą, gruodžio 6 dieną ateina Nikolausas ir į batus naktį vaikams įdeda smulkių dovanėlių, saldumynų. O tikrasis Kalėdų senis ateina Kalėdų naktį. Taigi prie Kalėdų stalo šeima sėda jau išsivynioję dovanas. Vieni jas perka po 10 eurų, kiti išleidžia ir iki 30. Tačiau Berlyne vis tik labiau vertinamas kūrybiškumas, nei dovanos kaina.


Berlynas turbūt geriausia vieta, jei esat per šventes vienas, nes jame niekuomet nesijausite vienišas. Net ir Kūčių vakarą rasite pačių įvairiausių renginių, filmų peržiūrų, koncertų, daugelis restoranų ir barų dirbs kaip dirbę, iki vėlumos veiks didžiausi Kalėdų turgūs, o vakare vyks daugelis religinės muzikos koncertų. Tiems, kas nedrįsta užeiti į bažnyčią, mišios vyks netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui centrinėje traukinių stotyje, kur koncertuos net keli chorai. Kalėdų dieną renginių bus mažiau, bet vakare miestas suūž kaip sujudintas avilys. Nes net ir po šeimyninės vakarienės visi pasipils į gatves, barus, naktinius klubus. Miesto transportas važinės visą naktį ir naktinėtojai neturės problemų parvykti namo tik tada, kai jėgos apleis.


Bet Kalėdų turgūs, džiuginę visą Advento laikotarpį, užvers duris ir pradės nurinkinėti dekoracijas. Berlynas pradės ruoštis naujiesiems, kai į miestą plūstels pramogaujančių turistų banga. Nes Berlynas iki šiol išlieka vienas populiariausių traukos centrų Naujųjų sutikimui. Visų pirma, čia, prie Branderburgo vartų, vyksta didžiausias Europoje vakarėlis po atviru dangumi. Dviejų kilometrų ilgio gatvė nustatyta kioskais su alumi, vynu, dešromis, kepsniais, kokteiliais, su įjungtomis karuselėmis, cukraus vatos prekystaliais ir didžiuliu apžvalgos ratu, su gausybe ekranų ir garso kolonėlių, kad muzika skambėtų visur, ir su didžiule scena prie pačių Branderburgo vartų, kurioje naujametę naktį pasirodo žymios grupės ir didžėjai. Tiems, kas nenori šalti lauke dėl vienų efektingiausių Europoje fejerverkų, mieste vyksta dar apie du tūkstančius įvairių vakarėlių, neskaičiuojant tų, kurie tiesiog vyksta gatvėse.



1 komentaras: