Vokiška Vienybės šventė blogiau už Sostinės dienas

Vakar visa Vokietija šventė Vienybės dieną. Nors man pasirodė, kad jie labiau džiaugėsi laisva diena, nei šventė. Bent jau Berlyno gatvėse nesimatė jokio šventinio šurmulio. Na o mes, ieškodami įspūdžių, sumanėm pažiūrėti kas vyksta pačioje miesto širdyje - prie Branderburgo vartų - ir nuo jų prasidedančioje pagrindinėje miesto arterijoje - 17 Juni gatvėje.

Prie vartų suręstoje scenoje dainavo vietinė primadona, tokia, sakyčiau, vietinė "Petrikytė". Turbūt daugiau nei kilometrą besitęsiančioje gatvės atkarpoje abipus nesibaigiančios užstalės kunkuliavo šventė, panaši į tas, kokias švenčia Vilnius, Klaipėda ar kiti miestai. Tik be kultūrinės programos. Tie patys dešrelių, keptos mėsos ir troškintų kopūstų kvapai, tie patys popkornai ar cukraus vata, kepami vafliai, kas antrame stende pilstomas alus, plakami kokteiliai, vaikai kaulija ledų, kičinių blizgančių balionų ir tuština tėvų kišenes, sustoję prie karuselių. O vietoj tautodailininkų paviljonų savo kiniškas ir turkiškas prekes išsidėstę tamsiaodžiai pardavėjai. Didelė pinigų leidimo šventė. Visiškai nieko įdomaus. Kaip daug kartų padidinta Basanavičiaus gatvė šiltais vasaros savaitgalių vakarais.

Todėl aš asmeniškai balsuoju už rugsėjo pradžioje Vilniuje vykusias Sostinės dienas. Gedimino prospektas nebuvo toks banalus, maisto ir alaus taip pat visiems užteko, kultūrinė programa daug platesnė, o vaikiški atrakcionai tokie pat brangūs. Toliau apie šventę lai kalba nuotraukos.