Berlyno Zoo į turistų maršrutus įtrauktas pagrįstai

Čia kadaise gyveno meškiukas Knutas
"Mes juk visi berlyniečiai" - skelbia šūkis prie įėjimo į pačiame buvusio vakarų Berlyno centre esantį Zoologijos sodą. Susimąsčiau. Juk tikrai, šios teritorijos gyventojai yra berlyniečiai. Paskutiniai, likę už sienų. Kiti čia net gyvena nuo labai senų laikų. Jei motina gamta leistų, jie galėtų prisiminti padalinto Berlyno laikus. Jaučiausi keistai žiūrėdama į savo bendraamžę dramblę (gim.1970 m.) ir į dešimčia metų vyresnį jos draugą ar vyrą. Ir labai nuliūdau sužinojusi, kad prieš mėnesį, eidama 35 -uosius metus, numirė šio parko pažiba ir seniausia pasaulyje žinoma vyriškos lyties Panda Bao Bao. Pasak istorijos, šį kelių metų gyvūną 1980 metais, norėdamas atšildyti santykius, Kinijos lyderis Hua Guofeng padovanojo tuometiniam Vakarų Vokietijos lyderiui Helmutui Šmitui. Kas matė istorinę Pandą paskutinėmis jos gyvenimo dienomis, graudinosi prie narvo, nes senatvė jau buvo giliai įsirėžusi. 

Kitos Berlyno zoologijos sodą visame pasaulyje išgarsinusios įžymybės - baltojo lokiuko Knuto -  taip pat nėra tarp gyvųjų. Jis prieš pusantrų metų netikėtai mirė nuo encefalito kelių šimtų žiūrovų akivaizdoje. Gal jo mirtis ir nebuvo taip apverkiama kaip princesės Dianos, bet žiniasklaidos dėmesio sulaukė turbūt ne ką mažiau. Tai turbūt buvo ne tik pati populiariausia pasaulyje baltoji meška, bet ir pats populiariausias gyvūnas, o jo žiūrėti traukė net neturintys vaikų ir niekada nejautę jokios meilės jokiems gyviams. Į Berlyną jo pažiūrėti važiavo net ir tie turistai, kurie nemėgo nei vokiečių, nei jų sostinės. Galvoju, kad jam už turizmo skatinimą turėjo bent jau po mirties būti įteiktas prizas "už viso gyvenimo nuopelnus", nes pasak zoologijos sodo statistikos, jis padvigubino lankytojų srautus ir padėjo užsidirbti visiems suvenyrų gamintojams. Bet pamirštas Knutas neliks - po mėnesio sode iškils bronzinė meškiuko skulptūra, o kitų metų pradžioje jo iškamša atsiras gamtos muziejuje.

Mažiesiems galima paglostyti avytes ir patampyti ožiukus už ragų
Dar šiek tiek apie Berlyno Zoo - tai pats seniausias Vokietijoje zoologijos sodas, įtrauktas į miesto lankytinų vietų sąrašą. Įsikūręs pačiame miesto centre, prie didžiulio transporto mazgo, apsuptas didžiulių komercinių pastatų ir statybų aikštelių, jis išlaiko ramybę ir savitą stilių. Vietos gyvūnams parke gal ir nėra per daug, bet labai optimaliai išdėliotas žmonėms pasivaikščioti. Žavi grįsti takeliai, skirtingus architektūros stilius atspindintys pastatai, skirti tų kraštų gyvūnams, seni medžiai ir tvenkiniai su daugybe paukščių, skulptūros ir fontanai. Gyvūnų yra daug, kaip ir visuose zoologijos soduose, bet čia jie gražiai išdėlioti, tvarkingai prižiūrėti. Pavargusiems nuo gyvūnų įvairovės mažiesiems paskutines jėgas atima didžiulė medinė žaidimų aikštelė. Ir, aišku, mažųjų gyvuliukų aptvaras, kur vaikai gali pasivaikščioti tarp ožkų ir avių jauniklių.
  
Kad ir koks didelis būtų žaliųjų noras išlaisvinti visus gyvūnus, negaliu jiems pritarti, kai matau kokį susidomėjimą jie sukelia pačio įvairiausio amžiaus vaikams, jų tėvams ir močiutėms. Prie daugelio narvų mačiau senelius neįgaliųjų vežimėliuose, kuriems gyvūnai padeda praskaidrint tikrai ne vieną dieną metuose. Apėjusi ratą ir  po pusantros valandos grįžusi prie orangutango narvo, radau tą pačią moteriškę ratukuose, stebinčią didžiulės beždžionės mamos ir mažylio šėlsmą. Reginys iš ties gražus ir be galo mielas. Ir pozityvių emocijų turbūt suteikiantis daugiau, nei televizoriaus žiūrėjimas ar gandų nešiojimas.

Bet labiausiai man patiko čia, šiame Zoologijos sode prieš mėnesį gimęs Azijos drambliukas, tai yra dramblytė tailandietišku vardu Anchali. Prie jos aptvaro ir aš turbūt galėčiau sustingus žiūrėti vieną kitą valandą.
Mėnesio amžiaus drambliukas neatsitraukia nuo tėvų
Dabar galvoju, kad gal reiktų įsigyti metinį abonementą už 60 eurų (vienkartinis bilietas kainuoja 13 eurų). Ne tik mano dvimetis pyplys galėtų kaskart atrasti vis naujus gyvūnus, bet ir aš galėčiau žiūrėti kaip auga drambliukas, kiek išmoko Orangutango jauniklis, stebėti kaip maitinami jūrų liūtai ar mokytis keistų paukščių ir laukinių kačių vokiškus ir lotyniškus pavadinimus. Arba tiesiog, kai aplinkinis pasaulis pasidarys nuobodus ir purvinas, vėl ir vėl žavėtis flamingų tobulumu.
Meilūs liūtų šeimos santykiai
Bet Berlyne yra dar vienas Zoologijos sodas - Tierpark. Jis negali pasigirti VIP gyventojais, bet gyvūnų įvairove nenusileidžia Zoo. Be to, ten auga pusės metų drambliukas.  

  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą