Jonas Mekas Berlyne skaitė poeziją

J.Mekas vakar dalino autografus (vilniusberlynas foto)

Vakar kiek nedrąsiai pirmąkart peržengiau Berlyno Rašytojų namų (Literaturhaus) slenkstį. Prabangi praeito amžiaus vila vos keli žingsniai į šoną nuo pagrindinės Berlyno gatvės Kurfurstendamm. Girgždančiais laiptais užlipau aukštyn, pravėriau sunkias ąžuolines duris, įkvėpiau iš kavinės atsklindančio, nuo rašytojų turbūt neatskiriamo vyno kvapo ir atsistojau nemažos eilės gale, kad už 5 eurus nusipirkčiau bilietuką į Jono Meko kūrybos vakarą. Buvo pristatoma Matto Verlag leidyklos išleista knyga "Alt ist dieses, unsere sprechen", sudaryta iš "Semeniškių idilės" ir "Reminiscensijos" poezijos knygų. Joje eilėraščiai pateikiami lietuvių ir vokiečių kalbomis. Šias eiles autorius rašė Vokietijoje, kai ką tik buvo pasitraukęs iš Lietuvos. Jis sakė, kad tėviškės vaizdai ir garsai buvo jo kiekvienoje ląstelėje, todėl jis turėjo juos ištraukti, išsivalyti ir tai buvo labai skausmingas procesas.

Jauki Berlyno "rašytnamio" Židinio salė buvo pilnutėlė

Perpildytoje Židinio salėje lietuviškų balsų girdėjosi nedaug. Pasiklausyti poezijos Vokietijos sostinėje susirinko puikiai J.Meką iš kinematografinių darbų pažįstantys įvairių šalių gerbėjai. Todėl kai klausiausi jo drebančiu, bet raiškiu balsu skaitomų prieš 65-erius metus sukurtų eilių, jaučiausi pakylėta ir išdidi, kad tokius nuostabius gamtos ir lietuviško kaimo aprašymus galiu suprasti originalo kalba. Jie tokie vaizdingi ir skambantys, kad galiu net neužsimerkdama įsivaizduoti tas sodybas su obuoliais ir laukuose atliekamus darbus, lietuviško rudens peizažus ir kalėdomis kvepiančius namus. Vėliau, kalbėdamas apie vertimą, autorius pasakė, kad poezijos išversti neįmanoma. Tai tas pats, kas digitalizuoti kino juostą - žiūrėti galima, bet kokybės skirtumai labai dideli. Tačiau paskui pabrėžė, kad autorius reikia versti. Pasak jo, net Šekspyras buvo pripažintas tik tada, kai jį išvertė į vokiečių kalbą. Papasakojo ir apie tai, kad poeziją galima versti iš garso, nesuprantant sakomų žodžių reikšmės. Pasak jo, rezultatai būna stulbinantys. Taip, tada supratau, kad prieš mane sėdi tikras avangardistas. Žmogus, kuriam visada norėsis viską daryti kitaip.

Pabaigai J.Mekas pristatė savo dienoraščius, kurie šiuo metu yra verčiami į vokiečių kalbą. Jis publikai angliškai skaitė savo laišką, pavadintą Rekviem XX amžiui. Vardindamas praėjusio amžiaus negerumus, vienoje vietoje 90 metų menininkas nebesulaikė ašarų ir publika nustėrusi laukė, kas gi bus toliau. O toliau nieko nebebuvo, nes J.Mekas nusprendė nutraukti skaitymus ir nebeatsakinėti į klausimus, skyrė dešimt minučių autografams ir liūdnas nuėjo į kavinę.

Jį lydinti vertėja Claudia Sinnig sakė, kad J.Mekas po tokio intensyvaus 10 dienų turo po Vokietiją ir Austriją, kur vos ne kas vakarą vykdavo knygų pristatymai, yra labai pavargęs ir kartais būna aikštingas lyg vaikas. Kalbėdamos apie jo netikėtą susigraudinimą scenoje, pasvarstėme, gal jis prisiminė ne taip seniai mirusį brolį, o gal prieš kelias dienas pasaulį palikusį labai gerą savo draugą žinomą dainininką Lou Reed. O gal jam tikrai širdį suspaudė visas tas praėjusių ir šių dienų blogis, kurio vis dar pilnas pasaulis.

Internete radau nuotrauką, kur J.Mekas su Lou Reed (viduryje)

Berlynas šviečia - Festival of lights

renasphoto.com nuotr

Berlynas dvi savaites džiaugiasi šviesomis ir sklaido rudeninį liūdesį.  Jau devynerius metus iš eilės Vokietijos sostinės gyventojai ir svečiai džiaugiasi trumpėjančiomis dienomis, nes sutemus galima džiaugtis Festival of Lights rodomais stebuklais. Puikiai pavykusio festivalio organizatoriai šiemet sukūrė naują festivalį, kurį pavadino Lichtfest - tas pats pavadinimas tik vokiškai. Taip ir nesupratau ar tie festivaliai konkuruoja, ar papildo vienas kitą ir kam reikia dviejų vienodais pavadinimais. Bet ir nesigilinau. Svarbiausia, kad galima džiaugtis daugiau nei trimis šimtais meniškai apšviestų objektų ar šviesų instaliacijų.

renasphoto.com nuotr

Šiltą rudenišką vakarą išsiruošiam ir mes apžiūrėti pagrindinių objektų. Tam puikiai tinka 100 - uoju numeriu pažymėtas autobusas, kuris ir šiaip labai mėgiamas turistų, nes veža per patį centrą ir sustoja prie daugelio Berlyno įžymybių. Tą šiltą rudens vakarą jis perpildytas. Žmonių gatvėse neįprastai daug. Ypač daug jų su fotoaparatais. Skaičiau laikraštyje, kad vien dėl šviesų festivalio Berlynas tikisi sulaukti apie 600 tūkst. turistų daugiau nei įprastai.
Televizijos bokštas Aleksandro aikštėje apšviestas neįspūdingai. Pernai buvo gražiau. Važiuojam toliau iki Berlyno Domo. Ant fasado keičiasi vaizdai, prie fontano vyrukas gyvai skambina pianinu, jam pritaria pavieniai lietaus lašai. Gražu.  Jautru. Įspūdinga. Kai didžiausia Berlyno bažnyčia pražysta gėlėmis, minia net aikteli. Tikrai gražu. Galima būtų likti čia ir ilgiau, bet dar daug norisi pamatyti.

renasphoto.com nuotr.

Į Gendarmenmarkt pažvelgiame pro autobuso langą. Ant Hotel de Rome pastato sienos rodomos senųjų italų meistrų darbų projekcijos. Išlipame Unten der Linden gatvėje visai netoli Brandenburgo vartų. Medžiai turėjo būti apšviesti kaip stebuklinėse pasakos, bet turbūt mes per anksti ar per vėlai, nes medžiai stovi ramūs ir rudeniškai paniurę. Užtat Brandenburgo vartai iš tolo spindi vaivorykštės spalvom. Na, vaivorykštes simboliu Berlyne jau niekas nebesistebi, jis integruojamas į visus renginius. Paskui vaizdai pradeda keistis, prasideda šou. Vartai įgauna visai kitas dimensijas ir nuotaikas. Vartai kartais tampa romėniškais, o kartais - moderniu statiniu. O kartais irgi tiesiog pražysta aguonomis. Gražu. Dėl geresnio kadro reikia pakovoti, nes žmonių didžiulė minia, o dar demonstrantai dėl pabėgėlių teisių įsitaisę vidury.

renasphoto.com nuotr.

Ant šalia esančio Adlon viešbučio fasado rodomas šviesų video. Vaizdai juda, keičiasi, išnyksta, namas pradeda byrėti ir čia pat vėl sudedamas. Pasirodo kosminiai vaizdai, simboliai. Dešimties minučių šou greitai baigiasi. Po kelių minučių prasidės iš naujo. Taip pat gražu ir įspūdinga kaip kažkada Vilniuje ant Arkikatedros matytas šou "Gedimino sapnas".

renasphoto.com nuotr.

Daugybė žmonių spragsi fotoaparatais. Geriausius kadrus paskui gama siųsti konkursui ir, jei pasiseks, laimėti 1000 eur. Bet daugelis turistų fotografuoja tikrai ne konkursui. Taip, šios sekundės vaizdą užfiksuosi, bet visas šio festivalio grožis yra judėjime, pasikeitimuose,šou programoje. Ir mažose smulkmenose - apšviesti dviračiai, iliuminuoti Segwėjai, karietos, žybsintys fontanai, įvairiaspalviai laiveliai upėje, apšviesti suoleliai, išmėtyti kubai ar kitos geometrinės figūros. Smagu ir tai, kad mistas pilnas pakylėtų ir nustebintų žmonių su žemėlapiais.

Į Potsdamo aikštę nespėjome. Dar turime laiko iki sekmadienio, paskutinės festivalio dienos. Rinksimės 200 - ajį maršrutą, kuris veža per centrą, bet nusuka link Potsdamo aikštės. O visiems, kas susidomėjo šiuo nemokamu miesto šou  ir šį savaitgalį nespėja atlėkti iki Berlyno, siūlau kitais metais nepamiršti - spalio vidury ir vėl Berlynas nušvis meninėmis projekcijomis. Puikus laikas viešnagei.
 

Frankfurto knygų mugėje Lietuva dalyvauja tyliai

Šią savaitę Frankfurte vykstančią knygų mugę įtakingas Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“ pavadino holivudine, nes niekada anksčiau rašytojai nebuvo pateikiami kaip žvaigždės. Tiesa, Lietuvos rašytojų žvaigždės šioje mugėje nešviečia.

Pirmą kartą Frankfurto knygų mugėje vadovaujantis amerikietiškomis tradicijomis nutiestas ir „Walk of Frame“ arba, kitaip tariant, – Raudonasis kilimas. Pirmą kartą įrengta patalpa „Žvaigždėms ir žvaigždutėms“ bei atskira autografų dalinimo scena.

Į ką pavirto knygų mugė?

Pasak mugės direktoriaus Jurgeno Booso, atėjo laikas, kai reikia ryškiau pristatyti literatūrinio pasaulio žvaigždes. Jis prasitarė, kad šiemet ir leidyklos pareikalavo didesnio dėmesio geriausiai parduodamiems autoriams.

Tik ar autoriai netaps svarbesni nei knygos? Juk daugelis jų įpratę būti už kadro ir kalbėti savo herojų lūpomis. Ar tikrai pasaulinė garsenybė tenisininkas Borisas Bekeris, vakar pristatęs net ne savo rašytą autobiografinę knygą „Gyvenimas nėra žaidimas“, vertas žingsniuoti literatūros šlovės alėja? O topmodelio Uschi Obermaier prisiminimai knygoje „Tikėkis nieko“ ar bus įdomūs po dešimties, trisdešimties, penkiasdešimties metų? Ar tikrai amerikietiška tradicija populiarinti autorius, o ne kūrinius, yra reikalinga ir Europoje?

Jau seniai praėjo laikai, kai žymieji autoriai vien skaitymais ir pokalbiais pritraukdavo minias žiūrovų. Šiųmetinėje Frankfurto knygų mugėje autoriai verda, dainuoja, demonstruoja madas, degustuoja vyną, arbatas ir moko nulaužti legalias telefono programas. Mezgimo kavinėje susitinka visi rankdarbius mėgstantys leidėjai ir pirkėjai. O šįmetinė mugės viešnia Brazilija, nepaisydama žymiausio savo autoriaus Paolo Coelho protestų ir pareiškimų, surengė tikrą brazilišką karnavalą ir kas vakarą lankytojus linksmina koncertais.

Blankus Lietuvos stendas

Versli Lietuva nuotr.. Lietuvos stendas migeje

Tik Lietuvos stende šiemet ramu. Neturime kas žygiuotų raudonu kilimų ar dalintų autografus. Lietuvos stende knygas išsidėstę leidyklos „Alma littera“, „Baltos lankos“, „Justitia“, „Edukologija“, „Šviesa“ bei kultūrinio turizmo įmonės „Kultūrinė erdvė" ir „Amatų miestas".

Informaciją apie bandomųjų vertimų programą užsienio leidykloms, autorių kūrybos prezentacinius leidinius pristato Tarptautinio kultūros programų centro poskyris „Lietuviškos knygos“.

Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) taip pat koordinuoja 42 asocijuotų leidyklų pristatymą ir kontaktų sklaidą. Kaip tarptautinės Vilniaus knygų mugės viena iš organizatorių, LLA viešina Vilniaus knygų mugę stende bei susitikimuose su užsienio kolegomis. Tokią taupią informaciją apie Lietuvos dalyvavimą vienoje svarbiausių pasaulyje knygų mugių šiandien pateikė Všį „Versli Lietuva“. Matyt, tikrai nėra kuo girtis ar ką pristatyti.

„

Nauja mada – savileidyba

Viena didžiausių Frankfurto mugės temų šiemet – savileidyba. Dar prieš kelis metus autoriams, išleidusiems kūrybą be leidėjo ir ISBN numerio, mugėje nebuvo vietos. Šiemet, pasak knygų mugės direktoriaus J.Booso, jiems skiriama daugiau nei 50 renginių.

Daug dėmesio taip pat skiriama elektroninėms knygos ir technologijoms, susijusioms su jų leidyba ir pardavimu. parodos organizatoriai bandys atsakyti į klausimus, kokiu būdu perteikinėsime skaitmenines žinias ateityje ir kurie verslo modeliai bus svarbiausi.

Frankfurto knygų mugė yra komercinė paroda, orientuota į dalyvius ir renginius specialistams, jos ištakos siekia net XV a. Šiemet ji šiek tiek mažesnė nei pernai, jos plotas siekia 180 000 kv. m ir joje dalyvauja „tik“ 7100 dalyvių iš 100 šalių. Tikimasi, kad iki sekmadienio veikiančioje mugėje apsilankys nuo 250000 iki 300 000 žmonių. Per penkias dienas numatoma virš 3100 renginių, juose dalyvaus 1500 autorių.

Tekstas publikuotas 15min.lt.

Spalio trečioji: Vokietijoj išeiginė, o Berlyne - šventė

Ryt Vokietija švenčia vienybės dieną, bet visoje Vokietijoje tai daugiau laisvadienis arba ilgojo savaitgalio pradžia - metas pabūti su artimaisiais ir nudirbti susikaupusius darbus namie arba išlėkti kur trumpam atsipūsti. Bavarai turbūt skubės į Octoberfest Miunchene ar savo miesteliuose. 

Bet Berlyne švenčiamos visos šventės iš eilės. Čia žmonės mėgsta švęsti ir oficialias ir neoficialias šventes, o kai jų nebelieka, prisigalvoja naujų. Bet jei švęst Vokietijos suvienijimą, tai tik Berlyne. Kaip ne kaip šis miestas labiausiai jį pajuto. Juk jame krito siena ir pirmieji vienas kitam į glėbį puolė rytiečiai su vakariečiais. Nuo to juk viskas ir prasidėjo. Berlynas buvo ir liks istoriniu miestu. Ir, būdamas jame, negali nešvęsti.

Taigi šventė prasideda jau šiandien vakare didžiule open air diskoteka tiesiog gatvėje po tiltu (Gleimtunnel), kuris kažkada dalino Rytų Berlyną nuo Vakarų, rytuose esantį Prenzlauerberg rajoną nuo vakarietiško Wedding rajono. Kasmet organizuojamos šventės šūkis - "Ost meets West". Party nemokamas, visi gali dalyvauti, visi turi progą švęsti. Kitų rajonų gyventojai švenčia kitur. Kiek iš tiesų vyksta "parčių" mieste, turbūt neitų suskaičiuoti - rytoj juk nereikia į darbą.  

Na o šiandien įsisiautusieji, rytoj galės pratęsti linksmybes prie Branderburgo vartų, kur visas keturias dienas iki pat sekmadienio vyks didžiulė šventė su daugybe dešrų, alaus, karuselių, suvenyrų ir didžiule scena su nemokamais koncertais. Reportažas iš praėjusių metų štai čia:  http://www.vilniusberlynas.blogspot.de/2012/10/vokiska-vienybes-svente-blogiau-uz.html

Rytoj ant scenos gros The Wanted, Y-titty, vyks lazerių šou. Po pietų čia prasidės didžiausia pasaulyje karaokės šventė, kuri truks iki pat vienuoliktos vakaro ir kur ant didelės scenos prie pat vartų galės lipti visi norintys.
   

Šeštadienį čia kviečiami šlagerių mėgėjai, ant scenos pasirodys net pats Heino. Nebėra prasmės važiuoti į Miuncheno Oktoberfest - alaus ir linksmybių bus sočiai ir Berlyne. Tie, kas nori jaukesnės šventės ir mažiau žmonių - gali traukti į Aleksandro aikštę  (Alexanderplatz), kur iki sekmadienio vyksta Oktoberfest su bavarišku alum, keptais viščiukais, kiaulės kojomis ir tais pačiais šlageriais.  

Nėra kada liūdėti praėjusios vasaros, kai šėlsta toks smagus ruduo.