 |
| kavinė Prenzlauerberg'e (ugnephoto nuotr.) |
Jums pasisekė, jei jūsų Berlyno dienotvarkėje yra ir
sekmadienis, nes tą dieną miestas gyvena visai kitu ritmu. Aišku, jei suksite pagrindinėmis
Berlyno gatvėmis, pamatysite tuos pačius turistų srautus, tačiau jei
atsitrauksite į rajonus, kuriuose gyvena jauni ar save tokiais laikantys berlyniečiai,
pamatysite visai kitokį vaizdą. Jei oras geras, Berlyne jūs turite šimtus, net
tūkstančius pasirinkimų sekmadieniui: galite paplaukioti laivu Šprė upe, galite
prigulti parke ant žolės, galite lankyti muziejus ar zoologijos sodą, galite
ilgam prisėsti kokiame nors Biergartene (alaus sode). Viskas galima, išskyrus
šopingą – parduotuvės sekmadieniais nedirba. Tik kepėjai, laikraščių ir gėlių
pardavėjai ir mažos naktinės parduotuvėlės, kuriose galit nusipirkti alaus ir
šio to prie jo.
Bet mes einame į prakutusių menininkų, turtingo jaunimo ir
ekologinių mamyčių pamėgtą Prenzlauerberg (Prenclauerbergo) rajoną, esantį vos keturios metro
stotelės nuo Aleksandro aikštės. Kadaise šiame buvusiame Rytų Berlyno rajone
buvo viskas labai pigu, butus užiminėjo menininkai, juos nuomotis išgalėjo
vargšai studentai, parduotuvėles atidarinėjo jauni dizaineriai, o
vietnamietiškų makaronų porcija buvo visiems įperkama. Taip rajonas tapo labai
įdomiu ir „trendy“ ir po truputį vargšai menininkai, prisidėję prie rajono
populiarinimo, nebeišgalėjo mokėti nuomos ir gatves bei kavines užleido
hipsteriams ir „buržua“. Dabar rajone išlikę nemažai dizainerių krautuvėlių, pridygo
ekologinio maisto parduotuvių, didžiulė vaikiškų prekių pasiūla, nes
Prenzlauerberg‘as skaičiuoja daugiausiai vaikų iš visų Berlyno rajonų bei
sakoma, kad jis yra labiausiai „children-friendly“ (draugiškas vaikams).
.
Taigi iš pat ryto šiame rajone (kaip ir kai kuriuose
kituose) sutiksite tik vakarykščius „klubinėtojus“, grįžtančius namo, nes
naktiniai klubai dažnai durų neužveria net iki septynių ryto ar net dar vėliau.
Pamatysite šunų šeimininkus ir mamas arba tėčius pustuštėse žaidimų aikštelėse.
Pamatysite vieną kitą į darbą skubantį žmogų arba prekystalius rikiuojančius
pardavėjus kokioje nors turgaus aikštėje.
 |
| pardavėjas Mauerparke (ugnephoto nuotr.) |
Visiems kitiems sekmadienis prasideda gerokai įdienojus, o
vidurdienį populiaresnės kavinės knibžda nuo „brančintojų“ (tie, kurie ateina
valgyti brunch – breakfast+lunch). Už 8-15 eurų jums siūloma „valgykkieknori“
meniu ir savaitės laikraščiai bei žurnalai, kaimynų kompanija ir neretai net
vaikų žaidimų kampelis. Už kavą teks mokėti atskirai. Blogu oru tai išties
smagu, nes gali sėdėti kad ir tris valandas, kol perskaitysi visus leidinius.
Bet jei alkis nespaudžia, galit nusipirkti kavos ir šviežiai iškeptą ragelį ar
pyrago gabalą greta esančioje kepykloje-kavinukėje ir stebėti praeivius. Juk
Berlyne įdomiausia ne statiniai, bet žmonės ir tai ką jie sukuria.
 |
| Mauerpark (ugnephoto nuotr.) |
Po rimtų pusryčių galima pailsinti skrandžius iki vakarienės
ir išeiti pasivaikščioti į berlyniečių mėgstamus blusturgius. Žymiausias iš jų
yra Mauerpark (sienos parkas) blusturgis, jau daug metų įsikūręs šalia buvusios
Berlyno sienos. Visiems turistams iki 40 metų – jis netgi privalomas, kitiems –
pagal pomėgius. Blusturgis – ne vien pirkimo, bet ir pasižvalgymo vieta. Čia
rasite ir senienų, ir tarybinės atributikos, ir žmonių sunešto šlamšto, ir
naujų papuošalų iš viso pasaulio, ir menininkų kurtų drabužių bei interjero
detalių. Blusturgis didžiulis, ypač vasarą. Žiema jis irgi dirba, bet pardavėjų
jau perpus mažiau. Blusturgyje veikia kavinės, galit čia pat nusipirkt alaus ar
įvairių užkandžių ir vėl iki valiai prisižiūrėti į žmones. Prižadu – grįžę į Lietuvą
nebeatsisukinėsite į raudonai plaukus nusidažiusią merginą ar ausyse skyles
pasidariusį jaunuolį. Į turgų užsukę vakarop rizikuojate negauti įdomesnių dalykų, bet užtat galite nemažai sutaupyti ar net rasti vieną kitą įdomų daikčiuką dėžėse, pavadintose "dovanojame" ar "viskas už 50 centų". Jose rūbai, batai, indai, žaislai, knygos, keisti suvenyrai.
Apsipirkę išeikite iš turgaus į šalia esantį parką, kuris
sekmadieniais sutraukia jaunimą iš viso Berlyno. Popiet čia esančiame
amfiteatre prasideda karaoke – dainuoti tūkstantinei miniai gali kiekvienas
norintis ir nepervertinantis savo sugebėjimų. Tačiau jei jums nepatinka
šlageriai – šalia groja roko grupės, džiazo muzikantai ar pavieniai menininkai. Kažkas pučia burbulus, kažkas demonstruoja akrobatinius sugebėjimus - bet daro tai taip nuoširdžiai, kad beveik patiki, jog jiems tas į kepurę įmestas pinigėlis nėra jau toks svarbus. Visas parkas nusėstas poilsiautojų – žmonės ne tik klausosi muzikos, bet ir
poilsiauja, kepa mėsą, geria alų. Tai tikras tingaus Berlyno paveikslas.
 |
| repeticija amfiteatre (renasphoto nuotr.) |
Na o vakare išalkus, neliksite nusivylę. Prenzlauerbergo
rajonas garsėja internacionaline virtuvių įvairove. Čia galima valgyti
prabangiai, o galima – ir truputėlį pigiau. Galima rasti tipiškos vokiečių
virtuvės užeigų, Itališkų picerijų ar gerų prancūzų virėjų pagamintų patiekalų,
bet daugiausiai žmonių sutraukia čia įsikūrusios Azijos ir Artimųjų rytų
virtuvės. Kinų, vietnamiečių, Tailando, Artimųjų rytų, meksikiečių,
argentiniečių ir visokios kitokios virtuvės čia nesivaržo viena su kita, bet
draugiškai dalinasi alkanais lankytojais, kurie čia niekur neskuba. Juk sekmadienis.
Jau visą savaitę Berlyną čirškina saulutė, bet sekmadienį pavasarinė nuotaika čia itin jaučiama. Daugelis atsipalaidavusių berlyniečių nutūpė lauko staliukus prie kavinių, kiti vaikštinėjo po parkus, vaikų žaidimų aikštelės pilnos vaikų ir tėvų, sportinkai bėgiojo, dviratininkai mynė pedalus, muzikantai grojo gatvėse… O mes išėjome pasidairyti po blusturgius. Aplankėme du - Mauerparke ir greta Arkonaplatz esantį turgelį. 
