Rodomi pranešimai su žymėmis Berliner Dom. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Berliner Dom. Rodyti visus pranešimus

Berlynas šviečia - Festival of lights

renasphoto.com nuotr
Berlynas dvi savaites džiaugiasi šviesomis ir sklaido rudeninį liūdesį.  Jau devynerius metus iš eilės Vokietijos sostinės gyventojai ir svečiai džiaugiasi trumpėjančiomis dienomis, nes sutemus galima džiaugtis Festival of Lights rodomais stebuklais. Puikiai pavykusio festivalio organizatoriai šiemet sukūrė naują festivalį, kurį pavadino Lichtfest - tas pats pavadinimas tik vokiškai. Taip ir nesupratau ar tie festivaliai konkuruoja, ar papildo vienas kitą ir kam reikia dviejų vienodais pavadinimais. Bet ir nesigilinau. Svarbiausia, kad galima džiaugtis daugiau nei trimis šimtais meniškai apšviestų objektų ar šviesų instaliacijų.
renasphoto.com nuotr

Šiltą rudenišką vakarą išsiruošiam ir mes apžiūrėti pagrindinių objektų. Tam puikiai tinka 100 - uoju numeriu pažymėtas autobusas, kuris ir šiaip labai mėgiamas turistų, nes veža per patį centrą ir sustoja prie daugelio Berlyno įžymybių. Tą šiltą rudens vakarą jis perpildytas. Žmonių gatvėse neįprastai daug. Ypač daug jų su fotoaparatais. Skaičiau laikraštyje, kad vien dėl šviesų festivalio Berlynas tikisi sulaukti apie 600 tūkst. turistų daugiau nei įprastai.
Televizijos bokštas Aleksandro aikštėje apšviestas neįspūdingai. Pernai buvo gražiau. Važiuojam toliau iki Berlyno Domo. Ant fasado keičiasi vaizdai, prie fontano vyrukas gyvai skambina pianinu, jam pritaria pavieniai lietaus lašai. Gražu.  Jautru. Įspūdinga. Kai didžiausia Berlyno bažnyčia pražysta gėlėmis, minia net aikteli. Tikrai gražu. Galima būtų likti čia ir ilgiau, bet dar daug norisi pamatyti.
renasphoto.com nuotr.
Į Gendarmenmarkt pažvelgiame pro autobuso langą. Ant Hotel de Rome pastato sienos rodomos senųjų italų meistrų darbų projekcijos. Išlipame Unten der Linden gatvėje visai netoli Brandenburgo vartų. Medžiai turėjo būti apšviesti kaip stebuklinėse pasakos, bet turbūt mes per anksti ar per vėlai, nes medžiai stovi ramūs ir rudeniškai paniurę. Užtat Brandenburgo vartai iš tolo spindi vaivorykštės spalvom. Na, vaivorykštes simboliu Berlyne jau niekas nebesistebi, jis integruojamas į visus renginius. Paskui vaizdai pradeda keistis, prasideda šou. Vartai įgauna visai kitas dimensijas ir nuotaikas. Vartai kartais tampa romėniškais, o kartais - moderniu statiniu. O kartais irgi tiesiog pražysta aguonomis. Gražu. Dėl geresnio kadro reikia pakovoti, nes žmonių didžiulė minia, o dar demonstrantai dėl pabėgėlių teisių įsitaisę vidury.
renasphoto.com nuotr.

Ant šalia esančio Adlon viešbučio fasado rodomas šviesų video. Vaizdai juda, keičiasi, išnyksta, namas pradeda byrėti ir čia pat vėl sudedamas. Pasirodo kosminiai vaizdai, simboliai. Dešimties minučių šou greitai baigiasi. Po kelių minučių prasidės iš naujo. Taip pat gražu ir įspūdinga kaip kažkada Vilniuje ant Arkikatedros matytas šou "Gedimino sapnas".

renasphoto.com nuotr.

Daugybė žmonių spragsi fotoaparatais. Geriausius kadrus paskui gama siųsti konkursui ir, jei pasiseks, laimėti 1000 eur. Bet daugelis turistų fotografuoja tikrai ne konkursui. Taip, šios sekundės vaizdą užfiksuosi, bet visas šio festivalio grožis yra judėjime, pasikeitimuose,šou programoje. Ir mažose smulkmenose - apšviesti dviračiai, iliuminuoti Segwėjai, karietos, žybsintys fontanai, įvairiaspalviai laiveliai upėje, apšviesti suoleliai, išmėtyti kubai ar kitos geometrinės figūros. Smagu ir tai, kad mistas pilnas pakylėtų ir nustebintų žmonių su žemėlapiais.

Į Potsdamo aikštę nespėjome. Dar turime laiko iki sekmadienio, paskutinės festivalio dienos. Rinksimės 200 - ajį maršrutą, kuris veža per centrą, bet nusuka link Potsdamo aikštės. O visiems, kas susidomėjo šiuo nemokamu miesto šou  ir šį savaitgalį nespėja atlėkti iki Berlyno, siūlau kitais metais nepamiršti - spalio vidury ir vėl Berlynas nušvis meninėmis projekcijomis. Puikus laikas viešnagei.
 


Ką pamatyti Berlyne per vieną dieną

Vasaros sezonui prasidėjus, sulaukiu svečių ir klausimų ką vis tik reiktų aplankyti Berlyne. Kad nereiktų jiems visiems sudarinėti atskirų maršrutų, nusprendžiau visus svarbiausius Berlyno lankytinus objektus sudėti į vienos dienos intensyvią programą. Pagalvojau, kad ji galbūt pravers ir keliaujantiems toliau į Europą, juk vienos dienos stotelė Berlyne yra pakeliui daugeliui.

Berlynas yra išbarstytas miestas - čia nėra vieno senamiesčio, pagrindinės rotušės, bažnyčios ir pagrindinės aikštės. Čia istorija išsibarsčiusi po visą miestą, o įdomesni kampeliai net užkišti toliau nuo turistinių maršrutų. Todėl iš karto rekomenduoju nusipirkti visos dienos transporto bilietą už 6,50 eur ir galėsite drąsiai naudotis traukiniais, metro, tramvajais ir autobusais A ir B zonoje.

Hackische markt, renasphoto nuotr.
Taigi pradedam gana anksti, kokią 9 val nuo puodelio kavos Hackescher Markt stotelėje. Aplink ją išsibarstę daug kavinių, tikrai rasite kur ramiai prisėsti. Po kofeino dozės nueiname apžiūrėti kiemų, sekdami nuoroda  (Hackeschen Höfe). tai didžiausias uždarų kiemų rajonas Berlyne su vietinių dizainerių parduotuvėmis, k
avinėmis, naktiniais klubais. Vienas kiemas yra paliktas autentiškas ir nerenovuotas, purvinas ir išpaišytas, tad šiek tiek Berlyno atmosferos jau pajusite nuo pat ryto. Jei turite noro apsipirkti ir ieškote įdomesnių drabužių nei HM ar CA, teks čia sugrįžti sekančią dieną.

Muziejų sala
Apibėgus kiemus, apie 10 val einame pro Monbijou parką, pro tiltą per Šprė upę į Muziejų salą, kuri įtraukta į UNESCO sąrašus ir kurioje smagu net ir neinant į visus penkerius čia esančius didžiulius muziejus. Tiek muziejų aplankyti būtų per daug net ir dviem dienom, bet man visada atrodė, kad aplankyti bent vieną muziejų bet kokiame mieste yra būtina. Aš rekomenduoju kelias valandas skirti Pergamono muziejui (vienas turtingiausių architektūros muziejų), kuris turi atsivežęs tikrus Ištaro Babilono vartus ir tikrą Mileto koloną arba Egipto muziejui, kuris turi žymųjį Nefertitės biustą, daugybę egiptietiškų lobių ir autentiškų pergamentų.

Berliner Dom
Vidurdienį, kai šiek tiek esate jau nusivarę nuo kojų, o galva pilna įspūdžių, rekomenduoju išsitiesti prie visai netoli esančio Berliner Dom pievelės. pasėdim penkiolika minučių, sugriaužiam iš rankinės ištrauktą obuolį, pasigrožim didžiausia Berlyno bažnyčia ir protestantų centru Vokietijoje ir einam vidun. Kas turi daug jėgų, mėgsta lipti laiptais ir dievina fotografuoti panoramas, gali užlipti į bokštą.

Svarbu būtų iki pusės dviejų išeiti lauk ir paėjėti dešimt minučių pro Neptūno fontaną ir St Marienkirche iki Aleksandro aikštės - buvusio Rytų Berlyno centro. Ten nusiperkam currywurst (dešrelė su kario padažuyra vienas iš Berlyno atributų) iš daugelio po aikštę zujančių  prekiautojų su skėčiais ir sukišę kojas į didįjį fontaną, valgom ir bandom atgauti jėgas. Norintiems šopingo, rekomenduojamas Alexa centras arba Kaufhof (kažkada greitai turėtų čia atsidaryti ir pigus britų tinklas Primark), bet tai jau paliekam kitai dienai. Tada aikštėje apžiūrim žymųjį Pasaulio laikrodį, kuris, mano manymu, visai neįspūdingas, nufotografuojame žymųjį televizijos bokštą, kuris, beje Berlyne puikiai tarnauja kaip orientyras šiek tiek nuklydus, ir einame į traukinių stotį, kur sėdame į S5 arba S7 ir pavažiuojame dvi stoteles iki Ostbahnhof.

Ugne Now foto
Ten prasidės kelionė palei likusią Berlyno sieną, kitaip pavadinta didžiausia galerija po atviru dangum - East side gallery. Jei laikysitės mano plano, prie sienos turėtumėte atsirasti kokią trečią dienos. Prireiks nemažai kadrų, kol išfotografuosit visus 1,3 km besitęsiančią sieną su 106 menininkų darbais. Bet kelionės pabaigoje jūsų laukia pievelė palei upę ir smagus pasėdėjimas ir pasižvalgymas į anapus upės esantį Kreuzberg rajoną. Jūs nusipelnėte pirmojo bokalo ar butelio alaus!

Galerijos pabaigoje esančioje Warschauer stotelėje apie ketvirtą valandą įlipame į U1 ir dairydamiesi važiuojame iki Hallesches Tor ir pėdiname žymiąja Friedrich gatve iki Check point Charlie - žymiausio perėjos tarp rytų ir vakarų Berlyno, punkto. Ir dabar ten stovi amerikiečių kareiviai, tik dabar jau galima fotografuotis su jais, galima gauti suvenyrinį antspaudą, leidžiantį praeiti sieną ir smagiai pasijuokti iš visai nejuokingos Berlyno istorijos. Man tai šiek tiek panašu į norą nusifotografuoti dujų kameroje, nors ir seniai nebeveikiančioje. Bet šalia esantis muziejus yra labai geras ir išsamus ir talpina visą padalinto Berlyno istoriją. Pastovintiems ant kojų rekomenduoju. Arba pasirinkti kitą dieną vietoj šopingo.

Lipame į tą stiklinį kupolą virš Reichstago pastato
Na, bet jei neinate į muziejų, praeikite tolyn Friedrich gatve, galite stabtelti po dešine esančiame Gendarmiemarkt aikštėje ir pasijusti lyg Romoje. Toliau einame iki Unter de Linder gatvės, pasukite į dešinę ir kokią pusę šešių turėtumėte atsidurti prie Branderburgo vartų. Nusifotografuojame, apsidairome ir einame link Reichstago, į kurį reikėtų užsiregistruoti internetu prieš savaitę. Lipame į modernų kupolą, apžiūrim miesto panoramą, grožimės vaizdais. Jau septynios, o mums dar liko daug ką pamatyti. Išėję grįžtame prie žymiųjų Berlyno vartų ir dabar jau einame į kairę nuo jų link memorialo 6 mln nužudytų žydų atminti. Tai ne šiaip skulptūra, prie kurios reiktų nusilenkti ar padėti gėlių. Tai 2711 įvairaus aukščio granito luitų labirintas, kurie sukuria nejaukią ir sukrečiančią atmosferą. Fotografuoti neverta, geriau pabandyti pajusti vidumi, ką architektas norėjo pasakyti.

Potsdamo aikštė
Na ir pagaliau, jei esame labai greiti ir patogiai apsiavę, pasiekiame Potsdamo aikštę, kurioje nustemba ne tik modernios architektūros gerbėjai. Visai plynoje vietoje per dešimt metų buvo pastatytas tuo metu vienas moderniausių pastatų kompleksų Europoje. Pati aikštė uždengta Japonų architekto kupolu, kuris keičia spalvas ir padėtį. Rekomenduoju pasikelti į šalia esančio Sony centro apžvalgos aikštelę ir ten esančiame bare stebint saulėlydį virš Berlyno, išgerti taurę putojančio vyno. Tada sėsti į autobusą Nr 200 ir sugrįžti į Aleksandro aikštę, pakeliui dairantis ko dar nepamatėte. Tada sėdam į bet kokį tramvajų, pavažiuojame dvi stoteles iki Hackische kiemų, kur pradėjome dieną ir kur galima gauti skanią vakarienę kiekvieno skoniui ir kiekvieno kišenei. Arba sėdam į U2 ir važiuojame į Prenzlauerberg rajoną (Eberswalder stotelė), kur daugybėje restoranų vakarieniauja vietiniai gyventojai.

Netilpo į dieną apsilankymas Vakarų Berlyno centre, vadinamame Zoo dėl šalia esančio Zoologijos sodo ir taip pavadintos stoties. Reiktų užeiti į Gedachnis kirche, kuri po renovacijos bus atidaryta tik rudeniop, pažiūrėti aplink esančią didelę statybų aikštelę, kur statomas didžiulis centras Bikini Berlin, apeiti parduotuves ar pažiūrėti į Kurfurstendamm gatvėje esančias prabangesnių parduotuvių vitrinas. Zoologijos sodas taip pat vertas dėmesio, nes gražiai įrengtas, turtingas gyventojais ir kompaktiškas. Bet tai - jau antros dienos programa. Nebent visai vakare nuo Aleksandro aikštės galite sėsti į 100 maršruto autobusą ir apžvelgti Zoo pro autobuso langą nebevarginant kojų.

Aišku, visus mano išvardintus objektus galima sukeisti vietomis, galima visai išbraukti, galima pakeisti kitais. O galima visą dieną prasėdėti sumerkus kojas į fontaną ar pragulėti parke gurkšnojant alų ir klausantis gatvės muzikantų, galima stebėti žmones ir fotografuoti grafičius, o Berlyną apžiūrėti plaukiant kruizu Šprė upe ar pro autobuso langus. Galima taupyti dieną jėgas ir sutemus leistis į naktinio Berlyno vieteles. Šis miestas priima visokiausius turistus ir visi čia jaučiasi jaukiai. Čia nėra privalomų objektų, tik rekomenduotini. Čia įprasta sakyti, kad turi atrasti savąjį Berlyną. Tad galit šiuos patarimus čia pat ir pamiršti.