Visas sienas į orą - Berlyno pavyzdys

Sekmadienio vakarą

Šį savaitgalį Berlyne buvo jaučiama tokia šventinė nuotaika, kokios miestas seniai nepamena. Sekmadienio vakarą mieste buvo tokios minios žmonių, kokių nesutraukia joks Oktoberfest, joks maratonas, jokios Berlinalės žvaigždės, joks gėjų paradas, joks Naujų metų šventimas, jokie kiti įprasti Berlynui renginiai.  Na, gal futbolininkų pergalė pasaulio čempionate šią vasarą apėmė miestą panašia euforija. Tačiau net ir tada nebuvo tiek žmonių gatvėse. Miesto centre buvo užtvertos beveik visos gatvės, saugumo sumetimais uždarytas metro, S-banas. Pasigailėjo tie, kurie išvažiavo su mašina, autobusais, nebuvo lengva net ir dviratininkams.

Bornholmer str.

Visą šventinį savaitgalį renginys vijo renginį, nesuskaičiuojamos parodos, koncertai, instaliacijos, net vakarėliai klubuose laisvės tema. Didžiausias renginys - prie Brandenburgo vartų su Peter Gabriel, Udo Linderberg ir žymiuoju Paul Kalkbrenner. Siena nepamiršta. Pilni laikraščiai istorijų, prisiminimų, nelaimingų nutikimų, dokumentika perpildyta televizija, pademostruoti visi filmai apie Berlyną. Siena buvo įsirėžusi daugelio žmonių gyvenimuose ir mintyse.

Nors siena griuvo prieš 25 erius metus, ji vis dar čia, Berlyne. Jos visai niekas nenori pamiršti. Ją vis dar nori matyti turistai, nori fotografuotis prie jos  ir kitų DDR- inių atributų, jos gabalai guli viešbučiuose, restoranuose, jos gabaliukų vis dar galima nusipirkti suvenyrų kioskuose. Prie checkpoint Charlie amerikonai ir kiniečiai vis dar fotografuojasi su kareiviais. Jiems linksma, kai gauna štempelį užrašų knygutėje, kad jiems leidžiama įvažiuoti į vakarų sektorių. Jie vaikštinėja po DDR muziejų ir stebisi, kaip egzotiškai gyveno tie rytiečiai, kokias primityvias skalbimo mašinas naudojo, kaip neskoningai rengdavosi.

Ši sienos griuvimo šventė yra ne jiems. Ne turistams, kurie turbūt nesipirešintų nusifotografuoti prie tikros sienos ir su tikrai policininkais. Oho, kokios puikios būtų nuotraukos feisbukui. Iš tiesų ši šventė skirta tiems, kuriuos sienos griuvimas išlaisvino. Berlyniečiams, Vokiečiams. Mums. Lenkams, čekams, latviams ir visiems kitiems dabar vadinamosios naujosios Europos nariams. 

Ši šventė yra pirmiausiai man. 

Balionai prie Brandenburgo vartų

Prieš 25 erius metus rudenį buvau Berlyne ir mačiau ją tikrą, neišpaišytą. Mačiau pasieniečius, mačiau šunis, mačiau spygliuotą vielą, klausiausi šiurpių istorijų apie šaudomus bėglius. Tuo metu jau buvome spėję šiek tiek įkvėpti laisvės oro, bet dar nebuvome atsikratę uniformuotų rusų baimės. Neprisimenu, ar fotografavausi prie sienos. Turbūt ne. Gal todėl, kad draugas perspėjo to nedaryti, o gal dėl to, kad pirmąkart atsivėręs užsienis siūlė įdomesnius vaizdus nei kalėjimo siena. Tąkart niekas nežinojo, kad siena grius vos po dviejų savaičių mums išvažiavus ir istoriniai procesai taps nebevaldomi Gorbačiovo, kuris dar ir vakar nuo senatvės drebančiu balsu Berlyne pareiškė, kad pasaulis nesupranta Rusijos ir nuostabių Putino idėjų. Velniop juos ir jų naujas sienas.

Nenoriu fotografuotis prie sienos ir dabar. Nemanau, kad kaliniai, išėję į laisvę, stengiasi fotografuoti kalėjimo vartus. Net ir po daugelio metų. Daugelis vokiečių nori pamiršti sieną, bet ji vis dar yra, vis dar skiria vieną tautą į dvi dalis. Net ir dabar jie vienas kito susipažinę klausia ar jis rytietis, ar vakarietis. Lyg tai viską pasakytų apie žmogų. Tai pasako tik tiek, kad sienų taip lengvai nenugriausi.

Bet kas jau kas, o šis miestas moka švęsti. Traukinių streikas gal ir sukliudė daliai turistų atvykti, gal miesto gatvėmis vietoj planuotų dviejų milijonų turistų vaikštinėjo šiek tiek mažiau. Bet džiugino tai, kad vietiniai labai aktyviai dalyvavo renginiuose. Iš tiesų, tai buvo Berlyno šventė, berlyniečių šventė. Septyni tūkstančiai baltų šviečiančių balionų driekėsi 15 kilometrų per visą miesto centrą, taikiai ir vaizdžiai žymėdami sienos ribas. Kiekvienas galėjo prisiminti ,kur jis pirmąkart perėjo sieną, parodyti tą vietą vaikams, tėvams, giminėms iš kitų, ne tokią audringą praeitį turėjusių miestų. 

Kai sekmadienį vakare, skambant Bethovenui, jie pakilo į orą, simboliškai vėl panaikindami sieną, kai danguje skleidėsi fejerverkai, žmonės vėl braukė ašaras, kėlė putojančio vyno taures ir glebėsčiavosi. Šaukė "Mauer muss weg" (šalin sieną). Kaip ir tąkart, prieš 25 erius metus. Nepamirštama naktis buvo anuomet. Nepamirštama iš šių metų lapkričio devintoji.

Happy Birthday Roger Waters

koncerto akimirka

Važiuoju U2 - ta pačia metro linija, kuri kadaise buvo perkirsta per patį vidurį einančios sienos. Dabar man niekas netrukdo ja pasiekti Olimpinio stadiono, kur vos už valandos legendinis Roger Waters statys ir vėl griaus legendinę savo Sieną. Stebiu kaip po truputį pilnėja traukinys - pasipuošę damutės, tatiuruoti vyrukai, senukų pora, besibučiuojanti prancūzų porelė, tėtis su dviem paaugliais. Beveik garantuoju, kad visi važiuoja į koncertą. Juk šis žymaus atlikėjo turas - paskutinis. Bent jau taip skelbiama. Tai jau trečiasis šio kūrinio parodymas Berlyne - mieste, kur Sienos sąvoka ryški, kaip niekur kitur. Pirmąkart "The Wall" buvo atlikta Berlyne 1990 ant tikros sienos griuvėsių, stebint gerbėjams iš rytų ir vakarų. Norinčių pamatyti šį šou buvo tiek daug, kad galiausiai buvo nustota tikrinti bilietus.  

Kūrinys, kurį Roger Waters parašė, norėdamas sugriauti savo vidines sienas ir papasakoti apie kare žuvusį tėtį, padėjo daugeliui mano kartos žmonių griauti savąsias. Arba bent jau nesijausti vienišam savo užmūrytame pasaulyje, izoliuotoje
šalyje. Kartais pagalvoju, gal tikrai šis 1979 įrašytas diskas įkvėpė mus visus kovoti ir sugriauti geležinę uždangą.

Šiaip ar taip "The Wall" tapo Roger Waters gyvenimo kūriniu, kuris jį jau padarė turtingu ir nemirtingu, pakliuvo į visas rock pop muzikos antologijas ir parduotas milijoniniais tiražais. Sakoma, kad šis kūrinys buvo toks galingas ir atėmė tiek daug kūrėjo jėgų, kad neapsikentę Pink Floyd nariai nusprendė skirstytis.

Stadionas pilnėja, bet tuščių vietų irgi nemažai. Bilietai net ir vokiečiams kiek per brangūs - stovimas kainavo 87 eurus, o sėdimi dar gerokai brangesni. Trečdalis stadiono atkirstas įspūdingo dydžio iš beveik 1000 blokelių pastatytos sienos, ant kurios bus rodomos projekcijos. Sienos ilgis - 150, aukštis - 12 metrų. Scena, palyginus su siena - visiškai mažytė.

koncerto akimirka

Pusvalandžiu vėluodamas prasideda šou. Sieną užlieja vaizdai, Roger Waters sveikinasi su publika vokiškai, link scenos skrenda lėktuvas, sprogsta fejerverkai. Suprantu, kad iš tiesų dalyvauju viename didingiausių visų laikų šou. Net jei nebūtų efektų, mėgaučiausi puikia muzika ir idealia garso kokybe. Atlikėjo balsas puikus, skamba beveik kaip iš plokštelės. Vieną dainą jis atlieka duetu su savimi jaunu - pusę dainos skamba įrašas iš koncerto prieš 30 metų. Siena po truputį dėliojasi, grupė vos matoma per mažą skylę sienoje, kol prieš pertrauką visai atskiriama nuo publikos. Siena tarnauja kaip didžiulis projekcijų ekranas, kur rodoma ir filmo animacija, ir paties dainininko projekcijos, ir video, ir net 3D vaizdai. Antroje dalyje atsiranda skraidanti pripūsta kiaulė raudonomis akimis, dėl kurios užvakar dainininkas sulaukė žydų bendruomenės protesto balsų, mat ant jos šono šalia kryžiaus, kūjo ir pjautuvo, dolerio ženklo, nupiešta ir Dovydo žvaigždė. Dėkit kur norit, tik ne ant kiaulės, tokio purvino gyvūno - kalbėjo jie kažką panašaus. Aišku, jog šou pabaigoje kiaulė išsileidžia, o siena griūna. Žiūrovai ploja stovėdami. Pratęsimo nėra.

BZ nuotr.

Visas tas kūrinyje išreiškiamas protestas prieš militarizmą, supervalstybes, prieš vartotojišką visuomenę, prieš tolerancijos trūkumą ir vis labiau vienišėjančius žmones kaip niekada aktualus ir šiandien, kai pasaulis ir vėl rengiasi kariauti. Pagalvojau, gal galima tuos visus didžiuosius ir pasaulio ateitį lemiančius žmones surinkti ir susodinti šiame šou. Tikiu, kad muzikos ir vaizdo galia priverstų juos šiek tiek jautriau žiūrėti į pasaulį.

O pabaigai - didelis dėkui už puikų koncertą ir nuoširdūs sveikinimai 70 -ojo gimtadienio proga! Happy birthday to you!

Ar manęs laukė Berlynas?

renasphoto nuotr.

Ar manęs jis laukia? Kaip jis mane pasitiks? Ar jis mane vis dar priims? Tokius ir panašius klausimus uždavinėjau sau skrisdama atgal "Zuoko avialinijomis" (valio, pagaliau turime tiesioginį reisą!) po mėnesio, praleisto Vilniuje. Berlyną radau šiek tiek pasikeitusį. Jis pasitiko politikų veidais nukabinėtais stulpais ir tvoromis, pabrangusiais viešojo transporto bilietais ir begaline renginių programa. Bet miestas manęs nelaukė. Kaip nelaukia nei vieno atvykėlio. Jis tik kilniai leido vėl jį mylėti. Ir tegu ta meilė be atsako, nes tokia yra pati tikriausia meilė, bet ir be jokių išskaičiavimų, jokių reikalavimų ar įsipareigojimų, jokių susitarimų ir jokių kompromisų. Užtenka to, kad jis leidžia būti šalia, kvėpuoti jo kvapu, sekti jo pėdom ir tendencijom, atsipalaidavus žiūrėti kaip jis krečia nesąmones, dalyvauja vakarėliuose, linksminasi su visais iš eilės, neskirstydamas žmonių nei pagal tautybę, nei pagal rasę, nei pagal amžių ir pažiūras, nei pagal seksualinę orientaciją. Jei nori būti šalia, meti stereotipus į šalį, įsilieji į minią ir linksminiesi kartu. Turi susitaikyti su mintimi, kad Berlynas niekada nepriklausys tau vienai, kaip ir nereikalaus iš tavęs besąlygiško atsidavimo.

O Berlynas turi tiek daug ką pasiūlyti, kad esi be proto laimingas, galėdamas būti šalia. Vien rugsėjo pradžioje vyksta tiek visokių renginių, kad net galva apsisuka besvarstant, kur labiau norėtųsi nueit. Pavyzdžiui praeitą savaitgalį šalia mūsų vyko dvi gatvės šventės su koncertais scenose, atrakcijomis vaikams ir alaus bei dešrų paviljonais, šeštadienį visus į svečius Bellevue pilyje kvietė Vokietijos prezidentas, vakare vyko ilgoji muziejų naktis su specialia programa lankytojams, gatvėse vyko muzikos festivalis, o Olympia stadione - sporto festivalis, buvusiame Tempelhofo oro uoste - vaikų šventė, o į Aleksandro aikštę rinkosi vegetarai ir veganai. Ir dar nepamiršti reiktų tarptautinės skaitymo nakties, kai visi užsiregistravę pačiose netikėčiausiose vietose galėjo skaityti mylimų autorių poeziją ar prozą.

Šią savaitę vyksta net keli didžiuliai festivaliai. Tai Berlyno festivalis, pasibaigsiantis kitą savaitgalį Tempelhofo erdvėje tokių žvaigždžių kaip Bjork, Blur, Pet Shop Boys grupių pasirodymais. Kas ieško naujų krypčių ir talentų, tam skirta Berlyno muzikos savaitė, kai jaunieji talentai groja skirtinguose klubuose. Savaitės viduryje Berlyne savo žymiąją "Sieną" (The Wall) atliks Roger Waters, o lengvesnės muzikos mėgėjus pakvies seras Eltonas Džonas. Dar nereikia pamiršti klasikinės muzikos festivalio ir savaitgalį vyksiančio pirotechnikos šou.

Kitas, ne mažiau populiarus yra tarptautinis literatūros festivalis, į kurį šiemet atvyksta tokios puikiai ir lietuviams žinomos žvaigždės kaip Salman Rushdie, Amos Oz, Cornelia Funke, Per Olov Enquist, Eduardo Mendoza, Enrique Vila-Matas ir das pusantro šimto kitų autorių. Festivalyje dalyvauja ir Rūta Šepetys, su ja susitikimas vyks ketvirtadienį, rugsėjo 5.d. 19 val. Lietuvos ambasadoje Berlyne. Daugiau informacijos apie festivalį štai čia: http://www.literaturfestival.com/

Ir kaip gali tavęs nemylėt, Berlyne!

Koncertų sezonas Berlyne jau prasideda

Berlynas yra viena tų nuostabių vietų, kur smagu atlėkt pasiklausyti vieno ar kito mėgstamo atlikėjo. Visų pirma - ne taip jau ir toli, su mašina atlėkti galima per 12-14 val. Visų antra - pigūs viešbučiai. Visų trečia - smagus miestas, kuriame galima praleisti ir dar kelias dienas, aplankyti klubus, muziejus, parduotuves ar tiesiog paklausyti gatvėj grojamos nuostabios muzikos. Berlynas - ko gero, arčiausias didmiestis, kurį į savo gastrolių planus įtraukia žymiausios pasaulio muzikos žvaigždės (išskyrus Robbie Williams šią vasarą, dėl ko tikrai labai gaila).

Šis muzikinis sezonas turi ką pasiūlyti melomanams. Šį savaitgalį, pavyzdžiui, koncertuoja ekscentriškoji ir žymioji John Lennon našlė Joko Ono, kuri iš karto po koncerto čia švęs 80 metų jubiliejų ir 40 metų miuzikinės veiklos sukaktį. Muzikiniame performance dalyvaus ir jos sūnus Julian Lennon. Įdomu būtų pamatyti net ir nesant jos gerbėjams, ar ne? Juo labiau, kad niekas iš anksto nežino ką ji bus nusiteikusi išdarinėti scenoje.

Bet grįžtame prie masinių, populiarių artistų koncertų, kuriuos būtų galima visai nesunkiai aplankyti iš Lietuvos. Kovo 3 d. Berlyne koncertuos originalaus balso portugališkų šaknų turinti kanadietė dainininkė ir dainų kūrėja Nelly Furtado, kuri jaukioje nedidelėje salėje Noikiolno rajone pristatys savo naują albumą "The Spirit Indestructible". Bilietai - nuo 52 eurų. Po savaitėlės savo gerbėjus Berlyno Koncertų salėje džiugins Bryan Adams, Unplugged. Tai ne šou, tai tiesiog koncertas gurmanams ir šio atlikėjo kūrybos gerbėjams, į kurį jau, deja, nebėra bilietų. Paskutinę mėnesio dieną O2 arenoje rinksis Justin Bieber fanai. 

Balandžio 15 d. Vokietijos sostinėje, Velodrom salėje koncertuos ir į Lietuvą šiemet užsuksianti viena ryškiausių šios dienos žvaigždžių iš Amerikos Lana Del Rey. Jos hitą Summertime Vokietijos radijo stotys dabar leidžia be paliovos. Bilietai - nuo 51 euro.

Balandžio 17 dieną Tempodrom salėje koncertuos soulo deivė Anastacia, taip pat turinti be galo daug gerbėjų visame pasaulyje. Kitas, jau lietuviams ne kartą matytas atlikėjas - Joe Cocker savo pasirodymą surengs 25 balandžio. Bilietai - nuo 47 eur. Lengvo metalo gerbėjus mėnesio pabaigoje kvies Meat Loaf grupė.

Gegužės 3 d. į koncertą rinksis Pink gerbėjai, o gegužės 10 dieną - Dire Straits vokalisto, gitaristo ir dainų autoriaus Mark Knopfler mylėtojai. Dainininkas O2 arenoje pristatys dvigubą albumą "Privateering". Bilietai - nuo 60 eurų. Gegužės 16 d.  toje pačioje arenoje savo dievuko galės paklausyti populiariausio italo dainininko Eros Ramazzotti gerbėjos, o  gegužės 30 ten pat rinksis žymaus gitaristo ir dainininko Eric Clapton mylėtojai.

Gegužės 24 dieną Berlyno o2 arenoje - nerealiosios Beyonce koncertas. Po keturių metų pauzės dainininkė grįžta į Vokietiją tik su dviem koncertais. Todėl ir bilietai nepigūs - nuo 120 eur.

Birželis prasidės 2 dieną Waldbune scenoje vykstančiu Neil Young ir grupės Crazy Horse koncertu. Vieni myli šį seną rokerį be kompromisų, o kiti gerbėjai skundžiasi, kad jis ne kažką beišdainuoja. Bet aš, tiesą sakant, labai norėčiau šią muzikos legendą išgirsti gyvai.

Užtat abejonių dėl birželio 9 dieną Berlyno Olimpiniame stadione vyksiančio Depeche Mode koncerto nekyla niekam. Tik, ko gero, pigiau juos šią vasarą bus galima pamatyti Lietuvoje. Vokietijos sostinėje pigiausi bilietai jau išpirkti, liko tik brangesni nuo 150 eur arba patys brangiausi stovimi prie scenos už 250 Eur.

Tame pačiame 80000 žiūrovų talpinančiame stadione birželio 18 d. koncertuos Bon Jovi. Buvo tikimasi, kad ši amerikiečių grupė ir jos lyderis Jon Bon Jovi šią vasarą užsuks ir į Lietuvą, tačiau planai neišdegė. Fanai, norėdami pamatyti koncertą, turės vykti į Gdanską arba į Berlyną.  Bilietų kainos - nuo 47 eur. Tą pačią dieną O2 arenoje koncertuoja Iron Maiden, taigi gero roko gerbėjai netgi turės iš ko rinktis.

Grupė KISS keturiasdešimtmečio proga birželio 12 dieną Berlyno Waldbune scenoje rengia vienintelį Vokietijoje koncertą, tad seniems metalistams būtų laikas sukrusti. Bet mane labiau domina gauti bilietuką į Dead Can Dance Open air koncertą birželio 17 dieną. Į šios grupės rudeninį koncertą bilietai buvo iššluoti per kelias dienas. Tikiuosi, kad šį kartą spėsiu.      

Kitas absoliutus mano šių metų favoritas, nors daug kas sako, kad taip pat nebeišdainuojantis - Leonard Cohen, koncertuosiantis O2 arenoje liepos 17 dieną. Bet ar ne už tą prikimusį balsą mes jį taip mylim? Bilietai - nuo 55 eur.  

Na ir pabaigai - privalomas visiems fanams Roger Waters koncertas "The Wall live" Olimpiniame stadione rugsėjo 4 dieną. Paskutiniame koncertiniame ture bus atliekamos visos žymiojo Pink Floyd disko The Wall dainos, scenoje ant žymiosios sienos bus rodomos projekcijos, kartu išgyvensime dar vieną sienos griūtį. Sakoma, Roger Waters sugalvojo jaunajai kartai parodyti tai su kuo užaugo jų tėvai ir paskutinį kartą šią vasarą išsiruošia į turą po Europą. Sakykit ką norit, bet tokiam pasirodymui geresnės vietos už Berlyną nėra. Gal tokios euforijos, kaip 1990 aisiais, kai šį spektaklį prie tikros sienos griuvėsių Potsdamo aikštėje žiūrėjo pusė milijono žmonių, ir nebus, bet koncerto rengėjai garantuoja nepakartojamą jausmą. Bilietai nepigus - nuo 85 eur.

Taigi, gero koncertinio sezono visiems skoniams! Ir nesusivėlinkite įsigyti bilietus, nes jie sparčiai tirpsta. Vokiečiai nelaukia paskutinės minutės.