Ar manęs laukė Berlynas?

renasphoto nuotr.

Ar manęs jis laukia? Kaip jis mane pasitiks? Ar jis mane vis dar priims? Tokius ir panašius klausimus uždavinėjau sau skrisdama atgal "Zuoko avialinijomis" (valio, pagaliau turime tiesioginį reisą!) po mėnesio, praleisto Vilniuje. Berlyną radau šiek tiek pasikeitusį. Jis pasitiko politikų veidais nukabinėtais stulpais ir tvoromis, pabrangusiais viešojo transporto bilietais ir begaline renginių programa. Bet miestas manęs nelaukė. Kaip nelaukia nei vieno atvykėlio. Jis tik kilniai leido vėl jį mylėti. Ir tegu ta meilė be atsako, nes tokia yra pati tikriausia meilė, bet ir be jokių išskaičiavimų, jokių reikalavimų ar įsipareigojimų, jokių susitarimų ir jokių kompromisų. Užtenka to, kad jis leidžia būti šalia, kvėpuoti jo kvapu, sekti jo pėdom ir tendencijom, atsipalaidavus žiūrėti kaip jis krečia nesąmones, dalyvauja vakarėliuose, linksminasi su visais iš eilės, neskirstydamas žmonių nei pagal tautybę, nei pagal rasę, nei pagal amžių ir pažiūras, nei pagal seksualinę orientaciją. Jei nori būti šalia, meti stereotipus į šalį, įsilieji į minią ir linksminiesi kartu. Turi susitaikyti su mintimi, kad Berlynas niekada nepriklausys tau vienai, kaip ir nereikalaus iš tavęs besąlygiško atsidavimo.

O Berlynas turi tiek daug ką pasiūlyti, kad esi be proto laimingas, galėdamas būti šalia. Vien rugsėjo pradžioje vyksta tiek visokių renginių, kad net galva apsisuka besvarstant, kur labiau norėtųsi nueit. Pavyzdžiui praeitą savaitgalį šalia mūsų vyko dvi gatvės šventės su koncertais scenose, atrakcijomis vaikams ir alaus bei dešrų paviljonais, šeštadienį visus į svečius Bellevue pilyje kvietė Vokietijos prezidentas, vakare vyko ilgoji muziejų naktis su specialia programa lankytojams, gatvėse vyko muzikos festivalis, o Olympia stadione - sporto festivalis, buvusiame Tempelhofo oro uoste - vaikų šventė, o į Aleksandro aikštę rinkosi vegetarai ir veganai. Ir dar nepamiršti reiktų tarptautinės skaitymo nakties, kai visi užsiregistravę pačiose netikėčiausiose vietose galėjo skaityti mylimų autorių poeziją ar prozą.

Šią savaitę vyksta net keli didžiuliai festivaliai. Tai Berlyno festivalis, pasibaigsiantis kitą savaitgalį Tempelhofo erdvėje tokių žvaigždžių kaip Bjork, Blur, Pet Shop Boys grupių pasirodymais. Kas ieško naujų krypčių ir talentų, tam skirta Berlyno muzikos savaitė, kai jaunieji talentai groja skirtinguose klubuose. Savaitės viduryje Berlyne savo žymiąją "Sieną" (The Wall) atliks Roger Waters, o lengvesnės muzikos mėgėjus pakvies seras Eltonas Džonas. Dar nereikia pamiršti klasikinės muzikos festivalio ir savaitgalį vyksiančio pirotechnikos šou.

Kitas, ne mažiau populiarus yra tarptautinis literatūros festivalis, į kurį šiemet atvyksta tokios puikiai ir lietuviams žinomos žvaigždės kaip Salman Rushdie, Amos Oz, Cornelia Funke, Per Olov Enquist, Eduardo Mendoza, Enrique Vila-Matas ir das pusantro šimto kitų autorių. Festivalyje dalyvauja ir Rūta Šepetys, su ja susitikimas vyks ketvirtadienį, rugsėjo 5.d. 19 val. Lietuvos ambasadoje Berlyne. Daugiau informacijos apie festivalį štai čia: http://www.literaturfestival.com/

Ir kaip gali tavęs nemylėt, Berlyne!

Gegužės 1-oji Berlyne

renasphoto .com nuotraukos

Nors ir pavėluotai, bet mintyse vis grįžtu į tą visuotinę Darbo žmonių šventę, kuri vokiečiams, bent jau Berlyne, nėra tik dar vienas laisvadienis sodo darbams nudirbti ar namams apsikuopti, bet tikra šventė. O gal vokiečiai, būdama darbščiausia Europos tauta, iš tiesų taip myli darbą ir laiko save pavyzdiniais darbo žmonėmis, kurie nusipelnė pašvęsti. O gal tiesiog ši diena sutampa su Berlyną kasmet užklumpančiu pavasariu, kai švęsti gyvenimą nereikia jokios ypatingos progos.

Gegužės pirmąją šeimų su vaikais buvo nusėti visi parkai, kai kurie vaikų muziejai atvėrė nemokamai savo duris. Mieste vyko daugybė švenčių, net teatralizuota viduramžių šventė, Ostbahnhof vyko didžiulis Blusturgis, o pagrindinėje 17 Juni gatvė buvo skirta vaikams. Tą dieną savo pažiūras demonstravo radikaliai nusiteikę jaunuoliai, kiti jungėsi į demonstraciją prieš juos. Bet didžiausia, masiškiausia, garsiausia šventė su didžiausia maisto pasiūla  jau 11 kartą vyko Kreuzberg rajone ir vadinosi "Myfest". Pradinis užmojis buvo suorganizuoti šventę vietiniam, radikalistiniais išpuoliais ir maištaujančia dvasia pasižyminčiam jaunimui. Bet po kelerių metų šventė tapo traukos vieta visam Berlyno jaunimui.

renasphoto.com

Nepaisant užtvertų transportui gatvių, žmonių srautas jomis plūdo toks, kad po keliolikos minučių pasigailėjome išvažiavę su vaikišku vežimėliu. Tiesa, jau metro supratome, kad tai visai nepanašu į renginį šeimoms, bet paskui nusiraminome, kai pamatėme, kad mūsų mažajam (2,5 m) sunkiosios muzikos kurtinantis garsas visai netrukdė smalsiai dairytis. O pažiūrėti ir man buvo į ką. Įdomiausia, aišku, žiūrėti į žmones. Į tiek daug laisvų žmonių vienoje vietoje. Kur daug žmonių, ten daug stiliaus.  Mados studentai turėtų čia ką patyrinėti. Bet Berlyno gatvės mada verta atskirų įrašų.

renasphoto.com

Šventė buvo išsidėsčiusi keturiose penkiose didelėse gatvėse, įrėmintose įvairiausio plauko prekiautojų maistu ir gėrimais bei keliolikos scenų su pusiau profesionaliais ir profesionaliais atlikėjais iš daugelio Europos šalių. Kiekvienas galėjo surasti savo muzikos stilių ir savo mėgstamą atlikėją. Vos atitolus nuo vienos scenos ir apsidžiaugus, kad vėl galima susikalbėti, atsklisdavo muzikos garsai iš gretimos. Ir taip - be galo, be krašto, metras po metro, kilometras po kilometro.

renasphoto.com

Taigi - jei reiktų trumpai apibūdinti Myfest, tai būtų - jauni, laisvi ir atsipalaidavę žmonės, muzika, kalnai šiukšlių, apsisioti medžiai, šimtai rūšių maisto ir alaus, pardavinėjamų čia pat gatvėje kartais be jokių higienos normų. Čia pat buvo kepamos dešros, čia pat plikomis rankomis į blynus vyniojamos daržovės ar iš namų atsineštu šaukštu į indus dedamas kuskusas. Kadangi daugiausiai prekeivių buvo vietiniai turkų gyventojai, tai vaizdas buvo dar egzotiškesnis. Bet niekas dėl to nesuko sau galvos - čia pat viskas buvo nuplaunama alumi ar energetiniais gėrimais ir vėl panyrama į muzikos ir žmonių garsus.

renasphoto.com

Mačiau girtų, mačiau ne vietoj sisiojančių, mačiau besibučiuojančių ir įsilinksminusių, bet nemačiau besimušančių. O tai labiausiai keista, kai tiek žmonių ir alkoholio sugrūsta į kiekvieną kvadratinį metrą. Policijos mačiau irgi daug, bet jie nuobodžiavo ir smagiai apkalbinėjo kolegas. Ar rekomenduočiau renginį turistams? Be jokios abejonės. Bet tik tiems, kuriems turizmas nesisieja su viešbučių ir restoranų žvaigždutėmis ir pagrindinėmis apsipirkimo gatvėmis ir kurie nebijo pažvelgti į tikrą, nenugludintą ir nepagražintą vietinių žmonių šventę, yra atviri naujiems įspūdžiams ir pažintims.