Žydų muziejus Berlyne - šiurpoka patirtis

žvangantys veidai

Pilkas, niūrus, aidintis, slegiantis, šiurpą keliantis, betoninis, bespalvis, skambantis, keistai apšviestas, išbalansuojantis jausmus ir mintis, bauginantis, bet kartu labai modernus ir jaudinantis - tokie žodžiai pirmiausiai atėjo į galvą bandant abibendrinti įspūdžius, išėjus iš Žydų muziejaus Berlyne. Jis neabejotinai yra moderniosios architektūros šedevras, pirmiausiai privalomas pamatyti kiekvienam architektui ar norinčiam juo tapti. Aišku, jei jūs nesate žydas ar didelis jų kultūros ir istorijos mėgėjas. Tokiu atveju muziejaus vizitas turėtų būti įtrauktas į privalomąją Berlyno lankymo programą, nes tai yra vienas didžiausių žydų muziejų Europoje. Jo architektas - Lenkijoje gimęs, JAV gyvenantis Daniel Libeskind, pastatęs ir daugiau žymių pastatų Europoje. Daugiau apie muziejų rasite čia: http://www.jmberlin.de

žvangantys veidai

Įeinant į muziejų reikia praeiti saugumo patikrinimus kaip oro uoste ar lankant Reichstago kupolą. Sako, dažnai dėl to susidaro eilės, todėl reikia ateiti ankščiau. Kažkodėl viskas, kas susiję su žydais, reikalauja papildomo saugumo.

Muziejaus ekspozicija prasideda lipant laiptais žemyn. nulipęs patenki į koridorių, su atšakomis. Visa tai turi prasmę, mintį ir simbolizuoja žydų holokausto baisumą. Vieno koridoriaus gale pravėręs sunkias duris, patenki į aukštą betoninę patalpą (24m) su mažu langeliu aukštai viršuje, simbolizuojančią krematoriumą. Kito koridoriaus gale - durys į Ištrėmimo sodą. Tai  kiemelis, pilnas taisyklingai išdėliotų betoninių luitų, po kuriuos vaikštant net supykina, nes pasvirę ir luitai, ir pagrindas. Pasak architekto, taip netvirtai jautėsi žydai, palikdami Berlyną. 

Na, o dar vienos atšakos pabaigoje radome bene įspūdingiausią meninį Menashe Kadishman projektą - ant žemės sumestas metalines žmonių kaukes aukštoje erdvėje, kurios žvanga žmonėms einant per jas. Keistokas jausmas lipti ant žmonių veidų, tegul ir metalinių. Ir tas žvangesys girdimas pusėje muziejaus, neleidžia dar ilgai pamiršti šiurpios instaliacijos.

Ištrėmimo sodas

iš apačios

Kai pagaliau randam laiptus aukštyn ir mūsų kelią pradeda nušviesti pro keistai įstrižus langus krentanti saulės šviesa, atsikvepiam lengviau. Tikra palaima buvo antrame aukšte eksponuojama visame pasaulyje žinomo žydų fotografo Fred Stein nuotraukų paroda. Vokietijoj užaugęs, paskui į Paryžių ir Niujorką emigravęs fotografas perteikia pastarųjų miestų dvasią. Su Leica fotografuotose nuotraukose gausu juokingų atsitiktinumų ir nerežisuotos realybės, parodytas prieškarinio Paryžiaus gyvenimo lengvumas ir visai kitokia Niujorko kasdienybė. Žmonės, žmonės, žmonės visose jo nuotraukose - pradedant benamiais, baigiant žymiais menininkais ir politikais. Daugiau apie jį galite rasti čia: http://www.fredstein.com

dar viena niūri erdvė

Na, o trečiajame aukšte prasideda ekspozicija. Čia galima sužinoti visą žydų istoriją, jų papročius, gyvenamąsias vietas, prekybinius ryšius. Istorimė medžiaga pateikta labai moderniai ir interaktyviai. Galima apžiūrėti paveikslus, suvenyrus, religinius atributus, perskaityti apie žymiausius žmones, peržiūrėti nuotraukas, filmus. Kai kuriuos apžiūrėjome, kai kuriuos praėjome. Mums įdomesnis buvo erdvių išdėstymas ir eksponatų pateikimas, nei aprašai po jais ir didelis kiekis informacijos. 

Reziumuoju: muziejus labai orginalus, architekto fantazija ir idėjų perteikimas stulbinantis, o istoriją, pasirodo, galima pateikti ir va šitaip moderniai, ir kartu šiurpinančiai. Kiek kainavo muziejaus statyba nesidomėjau, bet panašu, kad architektui buvo leista išpildyti visus savo kūrybinius sumanymus be finansinių suvaržymų. Rekomenduoju, palieka įspūdį, nors maloniu jo niekaip negalėčiau pavadinti.

muziejaus fasadas