Žiema baigėsi

Taip paskelbė meteorologai viename iš Berlyno laikraščių ir aš norėčiau, kad ši pranašystė būtų Dievui į ausį. Neįtikėtina, tačiau tokios šiltos žiemos Berlyne nebuvo nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios prieš pusę amžiaus.

Galiu patvirtinti, kad jau visą savaitę žydi snieguolės, kad sprogsta ankstyvieji medžių pumpurai, o užvakar pamačiau kieme žydinčius krokus. Praeitą savaitę galima buvo stebėti kaip tvarkingai trikampiu išsirikiavę grįžta paukščiai. Ankstoka vasario viduriui, ne kitaip. Ankščiau tokiu metu metu būdavo pati giliausia žiema. Tačiau šiemet visą vasarį Berlyną lepina saulė, o pliusinė temperatūra laikosi net giedromis naktimis. Lietaus iškrito keli lašai ir tik tam, kad sužaliuotų žolė. Lauko kavinių staleliai vidurdienyje nesiskundžia poilsiautojų stygiumi, gatvės muzikantai paankstino sezoną, o prekiautojai nežino kur dėti žieminius drabužius. Sekmadieniais žmonių pilni parkai, o žaidimų aikštelėse vaikai jau laksto be kepurių ir pirštinių.

Žieminių batų ir striukių Berlyne reikėjo vos vieną sausio savaitę, kai temperatūra buvo nukritusi žemiau nulio. Jei tą savaitę būčiau įnešusi savo balkone augusias fuksijas, turbūt iki šiol būtų nenustojusios žydėti.

Sakykit ką norit apie klimato atšilimus, bet tokios žiemos man patinka. Visai nepasiilgau lietuviškų šalčių ar šlapdribų. Ir visai netrokštu tokių pūgų kaip rytinėje Amerikos pakrantėje. Su sportbačiais vaikščioti visą žiemą ir smagiau, ir taupiau. O mėgautis saule visą paskutinį žiemos mėnesį yra pasiutusiai smagi nemokama pramoga.

Šiek tiek poezijos

Prieš savaitę draugas atsiuntė šį eilėraštį apie pavasarį Berlyne. Maniau, kad reikia jam surasti vietos savo bloge, nes jis toks.... berlynietiškas ir taip atitinka šios dienos nuotaikas. Ir ką jūs manot - šiandien atsidarau day.lt ir randu tą patį K.Binkio eilėraštį, iliustruojantį šią dieną. http://day.lt/poezija/pavasaris/binkis_vokiskaspavasaris Čia jau ne sutapimas, čia jau likimas. Todėl dalinuosi su jumis pavasarietiškomis Berlyno nuotaikomis. Vokiškas pavasaris

Berlynas aukštyn kojom drybso, 
O mėnuo, senas idiotas, 
Elektros viela pažabotas, 
Šypso.
Gatvėse medžiai apkarpyti 
Nežino, ar jiem sprogt ar ne... 
Tiktai už lango vazone 
Svaigių, skanių kvapų pilni   
Narcizai pradeda šaipytis, 
Lyg vaikas alkanas sapne. 
Žvėryne miega krokodilai, 
Liūtai, beždžionės ir gyvatės. 
Šalia Žvėryno savo viloj 
Jau rengias gult aristokratės:
Juk metas jau - nakties antra.
Tramvajai ir automobiliai, 
Pabaigę gatvėse kadrilį, 
Senai po urvus išsislapstė, 
Pralenkdami kuris katrą. 
Jau vietoms merkias elektra. 
Pakilo mėnuo dar aukščiau. 
Įkliuvęs tarp bažnyčios bokštų, 
Pakreipęs savo snukį plokštų, 
Jis išsižiojo dar plačiau 
Ir atsiduso. Pūstelėjo. 
Ir šiltos srovės minkšto vėjo 
Užliejo knarkiantį Berlyną. 
Mėgino mėnuo kopti į Žvėryną, 
Bet staiga pro stiklus pamatęs, 
Kaip rėdosi aristokratės, 
Paraudo senis ir už bokštų 
Užrito savo veidą plokštų.

Kazys Binkis
100 pavasarių. Kaunas, 1923.

Paklydęs pavasaris

Renasphoto nutrauka

Gamta šiemet ne juokais juokauja. Pavasaris užtruko visoje Europoje. Gal atsipalaidavo kur anapus Alpių ir, kaip koks Šapras, nieko neperspėjęs ir niekam nesiaiškindamas, nusprendė neatvykti į savo didįjį pasirodymą. Ir jam nusispjauti, kad šitiek žmonių jo laukia, nesulaukia, iš nevilties geria vaistus ar degtinę, nervinasi dėl neprasidedančių ūkio darbų ar sugadintų atostogų.

Berlyne pavasaris neina, nors tu jam ką. Gaila tų dviejų milijonų turistų, kurie užplūdo pasidžiaugt nerealiu Berlyno pavasariu per Velykų atostogas, o negalėjo išsinerti iš striukių ir žieminių batų. Parduotuvėse seniausiai kabo pavasarinės ir net vasarinės kolekcijos ir prasčiau pasiruošę gamtos išdaigoms ne kiekvienoj beras pirštinių, šalikų ar vilnonių kojinių. Kai kurie Velykų reginiai buvo perkeliami į vidų, kiti, nepaisant oro, vyko lauke, Velykų mugė Aleksandro aikštėje priminė kalėdinę, o, pavyzdžiui, krokų žydėjimo šventę teko visai atšaukti. Vokiečiams, pripratusiems Velykų pusryčius valgyti prie lauko stalelių ir ieškoti kiškio paliktų kiaušinių ir dovanėlių žolėje, šiemet teko šildytis prie laužų ir lipdyti sniego senius. Užtat perpildytos buvo bažnyčios ir muziejai. Ir lėktuvai, skrendantys pietų kryptimis. Sinoptikai sako, kad tai pats šalčiausias pavasaris Berlyne per 130 metų.
 
Nors gamta išdarinėja ką nori, vokiečiai vis tiek laikosi tvarkos. Balandžio pirmąją viešbučiai, kaip ir įprasta, paskelbė vasaros sezoną, nepaisant to, kad lauko terasose dar niekas nepietauja. Sezoną atidarė ir Wannsee pliažo gelbėtojai - atidarymo proga net šeši drąsuoliai ruoniai sulindo į ežerą. Bet gelbėtojai džiaugėsi, kad jų nereikia gelbėti ir užuot demonstravę savo treniruotus kūnus, vis dar slėpėsi pūkinėse striukėse. Turistus Šprė upe plukdantys laivai taip pat jau pradėjo sezoną, nors žvarbstančių turistų ir nesulaukia.

Šparagų augintojai, balandžio vidury nuimdavę pirmąjį derlių, dar žvelgia į snieguotus laukus. Persikų ir abrikosų augintojai apžiūrinėja nušalusius ūglius. O gėlininkai skaičiuoja nuostolius, nes kai kurių gėlių, kaip pavyzdžiui, našlaičių ar primulių, sezono šiemet taip ir nebus. Visi parkams pavasarį papuošti skirti sodinukai keliaus į šiukšlyną ir užleis savo vietą vėlyvesniems augalams. Gėlių sodinukai vysta tiesiog parduotuvėse, nes niekas jų neperka.

Sodininkai, statybininkai, dviračių pardavėjai ir visi kiti, galintys dirbti ir uždirbti tik žiemai pasitraukus, pyksta ant kažkur dingusio pavasario ir skaičiuoja nuostolius. Ir seka kasdien orų prognozes. O jos jau skamba optimistine gaida. Sniego jau ir dabar mieste nedaug, o iki savaitės pabaigos turi išeiti ir paskutinis. Pranešama, kad kitą savaitę jau bus iki keturiolikos šilumos. Gal šilumos išsiilgę berlyniečiai ir miesto svečiai užtūps visus staliukus lauke ir šiek tiek kompensuos žiemos paliktus nuostolius?