Kalėdos vokiškai

Tuo metu, kai mes Lietuvoje, susirinkus visai šeimai, sėdam prie Kūčioms nukrauto stalo, ragaujam nesuskaičiuojamų silkių, grybų, žuvies patiekalų, kai geriam kisielių ir valgom kūčiukus bei laukiam ateinant Kalėdų senio, vokiečiai puošia eglutę, tvarko namus ir vakare verda pieniškas Vienos dešreles, dedasi bulvių salotas. Kiekviena šeimininkė turi savo salotų receptą, o jei tokio neturi, parduotuvių lentynos lūžta nuo pasiūlos. Dešrelėms pašildyti daug laiko taip pat nereikia.


Pas vokiečius pagrindinė šeimos šventė yra Kalėdos. Dažnai šeima, susirinkusi Kūčių vakarą ne sėdi prie stalo, bet susibūrusi virtuvėje ruošiasi šventiniams Kalėdiniams pietums. Vienas marinuoja žąsį (tai pats populiariausias maistas), kitas pjausto raudonuosius kopūstus, trečias ruošia salotas ar verda bulves, kad vėliau iš jų sulipdytų bulvinius kukulius, skoniu primenančius mūsų cepelinų tešlą. Kūčios jiems – tai pasiruošimas Kalėdoms, didžiai metų šventei. Po visų paruošiamųjų darbų tikintieji eina į naktines mišias bažnyčioje. Įdomu ir tai, kad nors namai visą Advento laikotarpį žiba lemputėmis, žvakutėmis ir įvairiais papuošimais, eglę vokiečiai dažniausiai puošia išskirtinai Kalėdų išvakarėse ir laiko ją iki Trijų karalių. Taigi galima sakyti, kad Švento vakaro (vokiškai Kūčios vadinamos Heilige Abend – šventas vakaras) pagrindinis akcentas – eglės įžiebimas.


Ant vokiško Kalėdų stalo visada yra vietos ir saldėsiams – imbieriniams sausainukams ar meduoliams, pyragui su džiovintais vaisiais, marcipaniniams saldainiams, riešutams. Tradicinis vokiškas karštas vynas dažniau geriamas Kalėdinėse mugėse, nei prie Kalėdų stalo, nors šiemet gruodį, temperatūrai nekrentant žemiau 10 laipsnių, mugėse tapo populiaresnis alus nei karštas vynas, šildantis pirštus ir širdis.


Kalėdų senelis pas vaikus Vokietijoje ateina dukart. Pirmą kartą, gruodžio 6 dieną ateina Nikolausas ir į batus naktį vaikams įdeda smulkių dovanėlių, saldumynų. O tikrasis Kalėdų senis ateina Kalėdų naktį. Taigi prie Kalėdų stalo šeima sėda jau išsivynioję dovanas. Vieni jas perka po 10 eurų, kiti išleidžia ir iki 30. Tačiau Berlyne vis tik labiau vertinamas kūrybiškumas, nei dovanos kaina.


Berlynas turbūt geriausia vieta, jei esat per šventes vienas, nes jame niekuomet nesijausite vienišas. Net ir Kūčių vakarą rasite pačių įvairiausių renginių, filmų peržiūrų, koncertų, daugelis restoranų ir barų dirbs kaip dirbę, iki vėlumos veiks didžiausi Kalėdų turgūs, o vakare vyks daugelis religinės muzikos koncertų. Tiems, kas nedrįsta užeiti į bažnyčią, mišios vyks netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui centrinėje traukinių stotyje, kur koncertuos net keli chorai. Kalėdų dieną renginių bus mažiau, bet vakare miestas suūž kaip sujudintas avilys. Nes net ir po šeimyninės vakarienės visi pasipils į gatves, barus, naktinius klubus. Miesto transportas važinės visą naktį ir naktinėtojai neturės problemų parvykti namo tik tada, kai jėgos apleis.


Bet Kalėdų turgūs, džiuginę visą Advento laikotarpį, užvers duris ir pradės nurinkinėti dekoracijas. Berlynas pradės ruoštis naujiesiems, kai į miestą plūstels pramogaujančių turistų banga. Nes Berlynas iki šiol išlieka vienas populiariausių traukos centrų Naujųjų sutikimui. Visų pirma, čia, prie Branderburgo vartų, vyksta didžiausias Europoje vakarėlis po atviru dangumi. Dviejų kilometrų ilgio gatvė nustatyta kioskais su alumi, vynu, dešromis, kepsniais, kokteiliais, su įjungtomis karuselėmis, cukraus vatos prekystaliais ir didžiuliu apžvalgos ratu, su gausybe ekranų ir garso kolonėlių, kad muzika skambėtų visur, ir su didžiule scena prie pačių Branderburgo vartų, kurioje naujametę naktį pasirodo žymios grupės ir didžėjai. Tiems, kas nenori šalti lauke dėl vienų efektingiausių Europoje fejerverkų, mieste vyksta dar apie du tūkstančius įvairių vakarėlių, neskaičiuojant tų, kurie tiesiog vyksta gatvėse.

Kalėdiniai Berlyno turgūs

Vokietija nuo seno garsėja savaisiais kalėdiniais turgumis: čia mirga lemputės, sukasi karuselės, šūkauja prekeiviai, skamba varpeliai, groja muzikantai, ore tvyro karšto vyno ir keptų vaflių bei migdolų kvapas. Šventės atmosferą kuria ir šventinė muzika bei šypsenos prekiautojų ir praeivių veiduose. Milijonai turistų iš viso pasaulio kasmet lanko šiuos kalėdinę pasaką primenančius turgus. Populiariausi ir seniausi yra Niurnbergo ir Dresdeno turgūs, bet kiekvienas miestas ir miestelis Vokietijoje gali išdidžiai pasigirti savais turgumis.

Berlyne Advento laikotarpiu priskaičiuojama daugiau nei 80 kalėdinių turgų. Iš jų apie 20 veikia visas keturias savaites, siūlydami prekes ir pramogas be išeiginių iki pat vėlaus vakaro. Dažniausi jų svečiai – turistai, tačiau sekmadieniais juos užplūsta ir vietiniai. Populiariausios prekės čia - rankdarbiai, mezginiai, kalėdų papuošimai, papuošalai, suvenyrai, saldumynai, prieskoniai.

Vienbalsiai gražiausiais Berlyne pripažinti Žandarų turgaus aikštėje (am Gendarmiemarkt) ir šalia Šarlotenburgo pilies įsikūrę turgūs. Aplink Aleksandro aikštę rasite net tris turgus, kur galėsite čiuožti, suktis, suptis, apžvelgti miestą iš didžiulio apžvalgos rato, šaudyti iš lanko ar bandyti laimę loterijose. Potsdamo aikštėje galima ne tik apsipirkti, bet ir pačiužinėti pačiūžomis ar nusileisti slalomo trasa, o prie Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios išlikusio bokšto nusipirksite skanumynų ir pabendrausite su ne vienu čia vaikštančiu Kalėdų seneliu bei pasigrožėsite Kurfurstendamo gatvės šventiniu apšvietimu. Kiekviename Berlyno rajone yra savi turgūs, kur kaimynai šaltais sekmadienio vakarais užsuka kartu išgerti karšto vyno ir suvalgyti keptų dešrų porcijos.

Tačiau Berlynas nebūtų Berlynas, jei čia neveiktų tarptautiniai, modernūs arba net alternatyvūs kalėdiniai turgūs. Kai kurie jų veikia tik savaitgaliais, o dar kiti – tik kartą ar du prieš Kalėdas. Turgūs vyksta ir keistose vietose – baseinuose, ant namo stogo, laivuose. Kiekvieną Advento sekmadienį karštu vynu pakvimpa pliažas prie Weissensee ežero, kur vyksta koncertai, pasirodymai ir šventinę atmosferą kuria prekiautojai rankdarbiais. 

Kadangi čia gyvena daugelio tautybių žmonės, savus kalėdinius turgus bent kartą prieš kalėdas turi prancūzai, britai, danai, švedai. Britiškame turguje atgyja Čarlzo Dikenso personažai, o švedų deivė Lucija per trečią adventą tradiciškai nešama miesto gatvėmis. Dahleme veikia Kontinentų turgus, kur galima surasti įvairiausių tautų prekių ir suvenyrų.

Berlyne, kur kas penktas save laiko menininku, veikia daug menininkų turgų. Į didesnius ir populiaresnius pakliūti prekiauti gali ne kiekvienas autorius. Komisijai reikia pateikti darbų pavyzdžius ir sulaukti jos verdikto. Šį savaitgalį Ostbahnhof veiks Holy.shit.shoping turgus, kuriame savo kūrybą – drabužius, papuošalus, fotografijas, dailės darbus - pristatys apie 200 dizainerių ir pripažintų menininkų. O paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas įdomesnių dovanų siūlo nusipirkti Kalėdų Rodeo pavadintas dizainerių turgus apleistame prekybos centre Mitte rajone. Šiuose turguose už muziką atsakingi ne orkestrai, bet didžėjai, dažnai jose skamba lotynų Amerikos ritmai, o baruose maišomi kokteiliai. Atskiros menininkų bendruomenės organizuoja atskiras kalėdines muges arba tiesiog atvirų durų dienas dirbtuvėse, kur galima įsigyti įdomesnių dovanų ir pasimėgauti bohemiška kalėdų dvasia. Kas nepretenduoja į menininkus, pardavinėja savo darbus rankdarbių mugėse.

Berlyne galima rasti ir ekologinių kalėdinių prekių turgų – kiekvieną sekmadienį toks vyksta Kolvico aikštėje. Šį savaitgalį vyksta šunų kalėdinis turgus, kur prekiautojai vietoj karšto vyno ir kepintų migdolų, lankytojams siūlo įvairius šunų skanėstus, o šeimininkams suteikia galimybę išrinkti dovaną savo augintiniams.  

Vokietijoje Kalėdų turgus turi ne vien prekybinę savoką. Tai – kalėdinė šventė, kur vieni prekiauja, kiti perka, kartu klausosi muzikos, bendrauja, geria karštą vyną. Net daugelis mokyklų ir bendruomenių rengia savas kalėdines šventes - turgus. Nėra svarbu ar kažką įdomaus nusiperki ir kiek išleidi. Svarbu – kurti kalėdinę nuotaiką ir ja keistis. Svarbu – linksmai laukti Kalėdų ir ištverti ilgiausius metuose vakarus.