Šią savaitę Frankfurte vykstančią knygų mugę įtakingas Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“ pavadino holivudine, nes niekada anksčiau rašytojai nebuvo pateikiami kaip žvaigždės. Tiesa, Lietuvos rašytojų žvaigždės šioje mugėje nešviečia.
Pirmą kartą Frankfurto knygų mugėje vadovaujantis amerikietiškomis tradicijomis nutiestas ir „Walk of Frame“ arba, kitaip tariant, – Raudonasis kilimas. Pirmą kartą įrengta patalpa „Žvaigždėms ir žvaigždutėms“ bei atskira autografų dalinimo scena.
Į ką pavirto knygų mugė?
Pasak mugės direktoriaus Jurgeno Booso, atėjo laikas, kai reikia ryškiau pristatyti literatūrinio pasaulio žvaigždes. Jis prasitarė, kad šiemet ir leidyklos pareikalavo didesnio dėmesio geriausiai parduodamiems autoriams.
Tik ar autoriai netaps svarbesni nei knygos? Juk daugelis jų įpratę būti už kadro ir kalbėti savo herojų lūpomis. Ar tikrai pasaulinė garsenybė tenisininkas Borisas Bekeris, vakar pristatęs net ne savo rašytą autobiografinę knygą „Gyvenimas nėra žaidimas“, vertas žingsniuoti literatūros šlovės alėja? O topmodelio Uschi Obermaier prisiminimai knygoje „Tikėkis nieko“ ar bus įdomūs po dešimties, trisdešimties, penkiasdešimties metų? Ar tikrai amerikietiška tradicija populiarinti autorius, o ne kūrinius, yra reikalinga ir Europoje?
Jau seniai praėjo laikai, kai žymieji autoriai vien skaitymais ir pokalbiais pritraukdavo minias žiūrovų. Šiųmetinėje Frankfurto knygų mugėje autoriai verda, dainuoja, demonstruoja madas, degustuoja vyną, arbatas ir moko nulaužti legalias telefono programas. Mezgimo kavinėje susitinka visi rankdarbius mėgstantys leidėjai ir pirkėjai. O šįmetinė mugės viešnia Brazilija, nepaisydama žymiausio savo autoriaus Paolo Coelho protestų ir pareiškimų, surengė tikrą brazilišką karnavalą ir kas vakarą lankytojus linksmina koncertais.
Blankus Lietuvos stendas
 |
| Versli Lietuva nuotr.. Lietuvos stendas migeje |
Tik Lietuvos stende šiemet ramu. Neturime kas žygiuotų raudonu kilimų ar dalintų autografus. Lietuvos stende knygas išsidėstę leidyklos „Alma littera“, „Baltos lankos“, „Justitia“, „Edukologija“, „Šviesa“ bei kultūrinio turizmo įmonės „Kultūrinė erdvė" ir „Amatų miestas".
Informaciją apie bandomųjų vertimų programą užsienio leidykloms, autorių kūrybos prezentacinius leidinius pristato Tarptautinio kultūros programų centro poskyris „Lietuviškos knygos“.
Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) taip pat koordinuoja 42 asocijuotų leidyklų pristatymą ir kontaktų sklaidą. Kaip tarptautinės Vilniaus knygų mugės viena iš organizatorių, LLA viešina Vilniaus knygų mugę stende bei susitikimuose su užsienio kolegomis. Tokią taupią informaciją apie Lietuvos dalyvavimą vienoje svarbiausių pasaulyje knygų mugių šiandien pateikė Všį „Versli Lietuva“. Matyt, tikrai nėra kuo girtis ar ką pristatyti.
| „ |
Nauja mada – savileidyba
Viena didžiausių Frankfurto mugės temų šiemet – savileidyba. Dar prieš kelis metus autoriams, išleidusiems kūrybą be leidėjo ir ISBN numerio, mugėje nebuvo vietos. Šiemet, pasak knygų mugės direktoriaus J.Booso, jiems skiriama daugiau nei 50 renginių.
Daug dėmesio taip pat skiriama elektroninėms knygos ir technologijoms, susijusioms su jų leidyba ir pardavimu. parodos organizatoriai bandys atsakyti į klausimus, kokiu būdu perteikinėsime skaitmenines žinias ateityje ir kurie verslo modeliai bus svarbiausi.
Frankfurto knygų mugė yra komercinė paroda, orientuota į dalyvius ir renginius specialistams, jos ištakos siekia net XV a. Šiemet ji šiek tiek mažesnė nei pernai, jos plotas siekia 180 000 kv. m ir joje dalyvauja „tik“ 7100 dalyvių iš 100 šalių. Tikimasi, kad iki sekmadienio veikiančioje mugėje apsilankys nuo 250000 iki 300 000 žmonių. Per penkias dienas numatoma virš 3100 renginių, juose dalyvaus 1500 autorių.
.jpg)
