Apie Knutą ir kitas Berlyno meškas

Berlynas pamišęs dėl meškų. Jau nuo trylikto amžiaus jo herbe naudojamas lokio atvaizdas. Kai kas sako, kad net miesto pavadinimas kilęs nuo šio gyvūno vardo (Der Bar). Gal prieš daugybę metų jie čia laisvai vaikščiojo. Bet jų tikrai nebuvo daugiau, nei meškų skulptūrų dabartiniame Berlyne. Kiekvienas turistas bet kuriame kioskelyje gali įsigyti Berlyno lokio suvenyrą ar bent magnetuką ar padėkliuką su jo atvaizdu.

Knutas vėl narve - šįkart stikliniame

Prieš savaitę, kai Berlinalės komisija dalino Auksinius ir Sidabrinius lokius kino kūrėjams, Gamtos muziejus savo lankytojams pristatė kultinio Berlyno meškiuko Knuto iškamšą. Jis ten stovės tik keturias savaites, tad lankytojų antplūdis muziejui garantuotas. Žurnalistai sako, kad meškiuko kailis dar niekada nebuvo toks švarus ir baltas, kaip to, stovinčio po stiklu muziejaus foje. Šalia stovinti moteriškė savo vaikui skundėsi, kad dirbtinis Knutas per liesas, tikrovėje buvo toks gražus apvalainas meškinukas. Bet čia juk ne meška, čia tik jos kailis. Sako, nebekemša iškamšų šiaudais, daro muliažą ir aptraukia jį kailiu.

Šitie vaikai gyvą Knutą gali įsivaizduot tik iš tėvų pasakojimų

Tai turbūt buvo pats populiariausias meškiukas pasaulyje, kuris sukrovė miestui ir zoologijos sodui nemažus pinigėlius. Tik gimęs pavergė visų širdis savo liūdna istorija, kai mama atsisakė jį maitinti ir pripažinti už sūnų. Jį augino zoologijos sodo dėdės ir tetos, būrys žurnalistų lyg auklės sekiojo kiekvieną jo žingsnį, daugybė žmonių bandydavo bent per grotas išreikšti savo meilę, o didelės ir mažos firmos stengėsi, kad tik jam nieko nepritrūktų. Vokietijoje steigėsi fanų klubai, paauglės spiegdavo prie jo narvo ir kaišiodavo meilės laiškelius, dainininkai kūrė jam dainas. Viskas kaip ir priklauso tikrai žvaigždei.

Ir vis tiek meškiukui nebuvo skirta gyventi ilgai ir laimingai. Sulaukęs 4 metų, jis mirė visų lankytojų akivaizdoje nuo virusinės smegenų ligos. Tiksliau, nuo šios ligos jam susisuko galva, jis įkrito į baseiną ir prigėrė. Specialistai sako, kad jam buvo encefalitas, bet niekas tiksliai jo mirties priežasties neatskleidžia. Kad ir nuo ko jis mirė, ašarų buvo daug išlieta. meilės raštelių prirašyta. Zoologijos sodo lankytojų skaičius sumažėjo gerokai.

Meilės laiškelius Knutui galima kabinti čia pat esančiame stende

Užtat dabar lankytojais gali džiaugtis Gamtos muziejus. Knuto iškamša, tiesa, stovi foje ir galima ją apžiūrėti nemokamai, bet negi neužeisi už 5 eurus dinozaurų griaučių ar kitokių žvėrių, paukščių, vabalų iškamšų pažiūrėti. Kai kurios jų tikrai įspūdingesnės už Knutą. Daugiau informacijos apie muziejų rasite čia: www.naturkundemuseum-berlin.de

Kai kurie žymiojo meškino mylėtojai sako, kad tai pasityčiojimas ir liepia leisti Knutui ilsėtis ramybėje, o ne išstatyti pajuokai..  

Koncertų sezonas Berlyne jau prasideda

Berlynas yra viena tų nuostabių vietų, kur smagu atlėkt pasiklausyti vieno ar kito mėgstamo atlikėjo. Visų pirma - ne taip jau ir toli, su mašina atlėkti galima per 12-14 val. Visų antra - pigūs viešbučiai. Visų trečia - smagus miestas, kuriame galima praleisti ir dar kelias dienas, aplankyti klubus, muziejus, parduotuves ar tiesiog paklausyti gatvėj grojamos nuostabios muzikos. Berlynas - ko gero, arčiausias didmiestis, kurį į savo gastrolių planus įtraukia žymiausios pasaulio muzikos žvaigždės (išskyrus Robbie Williams šią vasarą, dėl ko tikrai labai gaila).

Šis muzikinis sezonas turi ką pasiūlyti melomanams. Šį savaitgalį, pavyzdžiui, koncertuoja ekscentriškoji ir žymioji John Lennon našlė Joko Ono, kuri iš karto po koncerto čia švęs 80 metų jubiliejų ir 40 metų miuzikinės veiklos sukaktį. Muzikiniame performance dalyvaus ir jos sūnus Julian Lennon. Įdomu būtų pamatyti net ir nesant jos gerbėjams, ar ne? Juo labiau, kad niekas iš anksto nežino ką ji bus nusiteikusi išdarinėti scenoje.

Bet grįžtame prie masinių, populiarių artistų koncertų, kuriuos būtų galima visai nesunkiai aplankyti iš Lietuvos. Kovo 3 d. Berlyne koncertuos originalaus balso portugališkų šaknų turinti kanadietė dainininkė ir dainų kūrėja Nelly Furtado, kuri jaukioje nedidelėje salėje Noikiolno rajone pristatys savo naują albumą "The Spirit Indestructible". Bilietai - nuo 52 eurų. Po savaitėlės savo gerbėjus Berlyno Koncertų salėje džiugins Bryan Adams, Unplugged. Tai ne šou, tai tiesiog koncertas gurmanams ir šio atlikėjo kūrybos gerbėjams, į kurį jau, deja, nebėra bilietų. Paskutinę mėnesio dieną O2 arenoje rinksis Justin Bieber fanai. 

Balandžio 15 d. Vokietijos sostinėje, Velodrom salėje koncertuos ir į Lietuvą šiemet užsuksianti viena ryškiausių šios dienos žvaigždžių iš Amerikos Lana Del Rey. Jos hitą Summertime Vokietijos radijo stotys dabar leidžia be paliovos. Bilietai - nuo 51 euro.

Balandžio 17 dieną Tempodrom salėje koncertuos soulo deivė Anastacia, taip pat turinti be galo daug gerbėjų visame pasaulyje. Kitas, jau lietuviams ne kartą matytas atlikėjas - Joe Cocker savo pasirodymą surengs 25 balandžio. Bilietai - nuo 47 eur. Lengvo metalo gerbėjus mėnesio pabaigoje kvies Meat Loaf grupė.

Gegužės 3 d. į koncertą rinksis Pink gerbėjai, o gegužės 10 dieną - Dire Straits vokalisto, gitaristo ir dainų autoriaus Mark Knopfler mylėtojai. Dainininkas O2 arenoje pristatys dvigubą albumą "Privateering". Bilietai - nuo 60 eurų. Gegužės 16 d.  toje pačioje arenoje savo dievuko galės paklausyti populiariausio italo dainininko Eros Ramazzotti gerbėjos, o  gegužės 30 ten pat rinksis žymaus gitaristo ir dainininko Eric Clapton mylėtojai.

Gegužės 24 dieną Berlyno o2 arenoje - nerealiosios Beyonce koncertas. Po keturių metų pauzės dainininkė grįžta į Vokietiją tik su dviem koncertais. Todėl ir bilietai nepigūs - nuo 120 eur.

Birželis prasidės 2 dieną Waldbune scenoje vykstančiu Neil Young ir grupės Crazy Horse koncertu. Vieni myli šį seną rokerį be kompromisų, o kiti gerbėjai skundžiasi, kad jis ne kažką beišdainuoja. Bet aš, tiesą sakant, labai norėčiau šią muzikos legendą išgirsti gyvai.

Užtat abejonių dėl birželio 9 dieną Berlyno Olimpiniame stadione vyksiančio Depeche Mode koncerto nekyla niekam. Tik, ko gero, pigiau juos šią vasarą bus galima pamatyti Lietuvoje. Vokietijos sostinėje pigiausi bilietai jau išpirkti, liko tik brangesni nuo 150 eur arba patys brangiausi stovimi prie scenos už 250 Eur.

Tame pačiame 80000 žiūrovų talpinančiame stadione birželio 18 d. koncertuos Bon Jovi. Buvo tikimasi, kad ši amerikiečių grupė ir jos lyderis Jon Bon Jovi šią vasarą užsuks ir į Lietuvą, tačiau planai neišdegė. Fanai, norėdami pamatyti koncertą, turės vykti į Gdanską arba į Berlyną.  Bilietų kainos - nuo 47 eur. Tą pačią dieną O2 arenoje koncertuoja Iron Maiden, taigi gero roko gerbėjai netgi turės iš ko rinktis.

Grupė KISS keturiasdešimtmečio proga birželio 12 dieną Berlyno Waldbune scenoje rengia vienintelį Vokietijoje koncertą, tad seniems metalistams būtų laikas sukrusti. Bet mane labiau domina gauti bilietuką į Dead Can Dance Open air koncertą birželio 17 dieną. Į šios grupės rudeninį koncertą bilietai buvo iššluoti per kelias dienas. Tikiuosi, kad šį kartą spėsiu.      

Kitas absoliutus mano šių metų favoritas, nors daug kas sako, kad taip pat nebeišdainuojantis - Leonard Cohen, koncertuosiantis O2 arenoje liepos 17 dieną. Bet ar ne už tą prikimusį balsą mes jį taip mylim? Bilietai - nuo 55 eur.  

Na ir pabaigai - privalomas visiems fanams Roger Waters koncertas "The Wall live" Olimpiniame stadione rugsėjo 4 dieną. Paskutiniame koncertiniame ture bus atliekamos visos žymiojo Pink Floyd disko The Wall dainos, scenoje ant žymiosios sienos bus rodomos projekcijos, kartu išgyvensime dar vieną sienos griūtį. Sakoma, Roger Waters sugalvojo jaunajai kartai parodyti tai su kuo užaugo jų tėvai ir paskutinį kartą šią vasarą išsiruošia į turą po Europą. Sakykit ką norit, bet tokiam pasirodymui geresnės vietos už Berlyną nėra. Gal tokios euforijos, kaip 1990 aisiais, kai šį spektaklį prie tikros sienos griuvėsių Potsdamo aikštėje žiūrėjo pusė milijono žmonių, ir nebus, bet koncerto rengėjai garantuoja nepakartojamą jausmą. Bilietai nepigus - nuo 85 eur.

Taigi, gero koncertinio sezono visiems skoniams! Ir nesusivėlinkite įsigyti bilietus, nes jie sparčiai tirpsta. Vokiečiai nelaukia paskutinės minutės.

Berlinalė - fiesta kino mėgėjams

              Jau šią savaitę Berlyne prasideda 63- asis tarptautinis kino festivalis, papraščiau vadinamas Berlinale, kurio tarptautinė žiuri komisija, vadovaujama režisieriaus Wong Kar Wai po dešimties dienų programos nuspręs kurie filmai verti auksinių ir sidabrinių lokių apdovanojimų. Festivalio atidarymui pasirinktas žiuri pirmininko naujasis filmas "The Grandmaster". Nors miestas gyvens, kaip gyveno iki šiol, daugybė sinefilų ir miesto svečių užpildys kino sales, darbo turės taksistai, vakarėlių organizatoriai ir žvaigždes medžiojantys fotografai. Jei pasiseks, bus galima šiomis dienomis Berlyne išvysti George Clooney, Anne Hathawąy, Amanda Seyfried, Matt Damon, Jude Law, Nicolas Cage. Taip pat festivalyje rengiasi pasirodyti įžymiųjų prancūzių trijulė - Catherine Deneuve, Juliette Binoche ir Isabelle Huppert.

            Šiemetinio festivalio akcentai - filmai apie moteris bei moterų kuriamas kinas. Atskirai išryškintas festivalyje bus ir Rytų Europos kinas, kurio programoje Rusijos, Lenkijos, Kazachstano kūrėjų darbai. Deja, festivalio programoje neradau lietuviško kino. Latviai pristato vieną pilnametražį ir kelis trumpametražius filmus, estų taip pat programiniame sąraše nėra.
Festivalis truks 10 dienų, per jas bus parodyti 404 filmai, į kuriuos bilietus nuo šiandien gali įsigyti visi kino mėgėjai (arba bent jau tie, kurie suskubs laiku tai padaryti). Siekiant apsidrausti nuo bilietų perpardavinėtojų, vienu metu vienas žmogus į vieną filmą galės įsigyti tik du bilietus.
              "Berlinalė" vadinamas masiškiausiu kino festivaliu pasaulyje, i kino seansus tikimasi parduoti 300 000 bilietų, o kur dar specialistai ir žurnalistai (vien pastarųjų akredituota virš 3000).  Festivalio programos neaprašinėsiu, visą informaciją rasite čia:  http://www.berlinale.de/

          Ekonomistai neabejoja festivalio nauda miestui ir turizmui ir vadina jį Berlyno ekonomikos pavasariu. Yra net paskaičiuota, kad festivalis netiesiogiai miestui atneš apie 70 mln eurų - tai pinigai, kuriuos turtingi kino mylėtojai ir festivalio dalyviai paliks viešbučiuose, baruose, restoranuose, parduotuvėse, taksi automobiliuose. Statistika rodo, kad vienas festivalio svečias per dieną mieste palieka nuo 200 iki 300 Eurų, o tai yra gerokai daugiau už paprastus turistus.

           Kad Berlynas yra tikroji Vokietijos kino sostinė, net ir pasibaigus visiems festivaliams, rodo skaičiai. Pirmasis kino teatras Kreuzberg rajone atidarytas 1907 metais, o šiuo metu kinus rodo net 96 kino teatrai, kuriuose yra 274 salės, kuriose kasdien apsilanko apie 26 000 žiūrovų. Per metus - net 9,1 mln. lankytojų. Vidutiniškai bilietas į kiną kainuoja 7,4 euro, per metus miesto kino teatrai surenka 70 mln eurų pajamų.  Vienas berlynietis per metus vidutiniškai pažiūri tris kino filmus ir tai yra didžiausias rodiklis visoje Vokietijoje. Bet taip kalba tik statistika, atskiesta tos daugybės žmonių, kurie į kino teatrus visai nevaikšto.

Berlyno "Žalioji savaitė" - ne tik gurmanams

Pirmoji maisto ir žemęs ūkio produkcijos paroda "Gruene Woche" buvo suorganizuota 1926 metais ir nuo to laiko vyksta kasmet sausio mėnesį. Per visus tuos metus mugę aplankė 31 mln lankytojų. Iš tiesų, tai yra pati didžiausia tokio pobūdžio mugė pasaulyje ir pati lankomiausia Berlyno mugė.

Ir gali suprasti, kodėl pavalgyti mėgstantys vokiečiai laukia tos mugės, ateina čia visai dienai ir išeina su tuščiom piniginėm ir pilnais skrandžiais ir krepšiais. Jei kitos mugės būna specializuotos ir įdomios tik tam tikram lankytojų ratui, tai "Žalioji savaitė" įdomi kiekvienam iš mūsų. Juk maistą vartojame kasdien, apie jį kalbame, gaminame, stengiamės išsiskirti ir ieškome kuo įdomesnių produktų ir ingredientų. Kur geresnė galimybė jų surasti, jei ne mugėje, kurioje didžiuliais ir įdomiai dekoruotais stendais prisistato 65 šalys ir 1650 dalyvių. Kiekviena šalis pristatinėja nacionalinius patiekalus, stenduose gali įsigyti ir nematytų gyvūnų mėsos, ir negirdėtų prieskoninių augalų ir nežinia iš ko išvaryto šnapso.

Bet gali gauti ir to, ko tikiesi iš kiekvienos šalies: sūdytos lašišos Norvegijos stende, austrių ir šampano - Prancūzijos stende, o šokolado tikrai pasiūlys Belgija, kaip Japonijoj tikrai rasit sušių ir vasabio. Jei užsimanei bulvinių blynų ar šakočių - žingsniuok į Lietuvos paviljoną. Bet kas nori duonos su česnaku, kai aplink galima skanauti tiek daug egzotinių patiekalų. Arba bent jau pereiti Vokietijos atskirų žemių stendus ir paragauti įvairiausių rūšių alaus ir dešrelių. Bent jau tam, kad suprastum, jog "Tarybinės" dešrelės, kaip ir dauguma kitų, gulinčių lietuviškų parduotuvių vitrinose šio vardo nevertos.

Mugės labai laukia ir sodininkai bei daržininkai. Šįmet pagrindinė mugės viešnia yra Olandija, tai stendas plūsta tulpėmis ir gausybe gėlių svogūnėlių. Visi, turintys nors mažiausią lopinėlį žemės, iš čia tuščiomis neišeis. Besidomintys žemės ūkiu arba turintys vaikų, būtinai užsuks ir į gyvulių paviljonus. Pamatę kaip melžiamos karvės ir ožkos, jie galės pajodinėti arkliais ar paglostyti gyvūnų mažylius. Keliose vietose yra įrengtos atskiros salės su lipynėmis ir supynėmis, o scenoje vyksta daugybė renginių vaikams.

Kad įsivaizduotumėt mugės dydį, pateiksiu truputį skaičių:  Mugės plotas šiemet - 115000 kvadratinių metrų, norint aplankyti visus stendus, teks nupėdinti  8 km, bet pakeliui galima paskanauti 100000 skirtingų patiekalų ir gėrimų. Gėlių paviljone žydi 40 000 gėlių, o gėrimų paviljone pristatoma 1000 rūšių putojančių ir paprastų vynų.

Bilietai už visą tą įdomumą nepigūs - suaugusiam kainuoja 13 eurų. Bet jei turit sveikatos ir nebijot visą dieną praleisti žmonių minioje, už tą sumą ne tik papramogausite ir pamatysite įdomių dalykų, bet ir liksite prisiragavę vaišių ir gėrimų, nes visos šalys ne tik pardavinėja, bet ir vaišina svečius. Taigi 45 litai už bilietą su visos dienos maitinimu jau nebeatrodo taip brangu, ar ne? O jei atliekamas euras kišenėje guli, tai garantuotai už jį nusipirksite tai, ko prieš mugę net neįtarėte egzistuojant. Na, o norintiems dar labiau sutaupyti, patariama į mugę ateiti paskutinę dieną, nes tada gamintojai pusvelčiui atiduoda neišparduotas prekes. Juk neveši atgal į Australiją stručio Emu mėsos, kad ir kokia skani ji būtų..
   

Berlin Fashion Week

Šiandien Berlynas visai savaitei tapo Europos madų sostine. Kad ir kaip nenorėtų to pripažinti nuo seno madas diktuojantys metropoliai, Berlynas per pastaruosius dešimt metų tapo svarbiausiu Vokietijos mados miestu ir iškovojo garbingą ketvirtąją vietą po Paryžiaus, Milano ir Londono. Na taip, Berlynas turi žavesio, bet iki madų diktavimo jam dar toli, sakė ne tik madų žurnalistai ir jų redaktoriai, bet ir dizaineriai, kai Berlynas prieš šešis metus rengė pirmąją Mercedes Benz Mados savaitę, kurioje buvo pristatyta 14 kolekcijų, o prieš dešimt metų surengtoje streetwear pristatančioje Bread&butter parodoje pristatyta tik 70 kolekcijų. 

Šiemet per penkias dienas Berlin Fashion week skirtinguose renginiuose bus parodyta beveik 1400 kolekcijų. Per dešimt metų Bread&butter mugė tapo didžiausia pasaulyje gatvės ir miesto mados pristatymo vieta, kurioje praeitais metais sudaryta sandorių už 40 mln Eurų. Šiemet ši mugė vyksta uždarytame Tempelhofo oro uoste.

Berlyno madų savaitės rėmuose vyksta ir kiti renginiai, kaip "Ethical Fashion show", kur pristatomi "žalieji" arba ekologiški drabužiai, inovatyvių drabužių ir aksesuarų mugė "Capsule", mugė "Premium", prabangių drabužių mugė "Show and order" ir kitos. 

Svarbiausiu ir didžiausio fotografų ir mados elito susidomejimo sulaukiančiu Berlyno mados savaitės renginiu be abejonės yra Mercedes Benz Fashion Week, kuriame šiemet savo kolekciją rytoj pristato ir Agnė Kuzmickaitė. Sėkmės jai!

Berlyno mados savaitės organizatorė Anita Tillmann sako, kad niekada nepretendavo į "aukštąją madą". Pasak jos, Berlynas yra gatvės mados sostinė ir turi tai visiems parodyti ir įrodyti. Ne vien ji, bet ir daugelis kūrėjų teigia, kad Berlyne neįmanoma nepajusti kūrybiškumo. jis čia - kiekvienam žingsnyje. O ir menininkų ir dizainerių koncentracija čia tikrai didžiulė. "Made in Berlin" etiketė jau reiškia stilių ir išskirtinumą. Vietinių dizainerių kūryba yra visų pirma mėgstama vietinių gyventojų. O pasirodo, kad jei moki tai pateikt pasauliui, tai tampa įdomu ir jiems. Kaip sako organizatorė, prieš dešimt metų buvo smagus renginys patiems berlyniečiams, o dabar madų dienos tapo tarptautinėmis ir miestui suneša galybę pinigų. Sako, vien taksistai per šią savaitę uždirba dvigubai daugiau. Ir žymiausių mados leidinių žurnalistai važiuoja čia noriai, nes dabar Berlynas yra "Cool", nes čia vyksta ir tokie mados afterparčiai, kad yra ką grįžus papasakoti.    

Naujieji Berlyne

      Šiemet galėjau žvilgtelt į sceną prie Branderburgo vartų, kurią Naujųjų naktį rodo ir televizijos Lietuvoje ir prie kurios  ne kartą ir ne du svajojau sutikt savo Naujuosius. Kažkodėl visada atrodė, kad viešas koncertas su nepažįstama minia ir gražiais fejerverkais - tobuliausias naujųjų sutikimas. Nei tau ruoštis, nei puoštis, nei planuoti, šventė tiesiog sklando ore ir kvepia karštu vynu, dešrelėmis ir net šašlykais, žmonės taikiai ir linksmai nusiteikę, gera muzika ir open air diskoteka garantuoja linksmybes.

      Taigi šiemet mano svajonei buvo lemta išsipildyti, tik... ne paskutinį gruodžio vakarą, o priešpaskutinį. Žmonių buvo mažiau, kvapas jau jautėsi, didžiulis apžvalgos ratas jau mirksėjo ir supo visus norinčius ir negailinčius 6 eurų, o scenoje galėjom išvysti belgų žvaigždės Kate Ryan repeticiją ir išgirsti jos žymiausias dainas "ella elle" ir "desenchantee". Žmonių vaikštinėjančių buvo nemažai, bet daugiau tokių kaip ir mes - su mažais vaikais. Tokių, kurie suprato, kad vaikams per šventę prie Branderburgo vartų ne vieta.

     Kaip rašoma interneto portaluose, patekti į didžiausią Vokietijos diskoteką ir nemokamą koncertą buvo galima tik iki dešimtos vakaro, nes aikštė prie Branderburgo vartų ir 17 Juni gatvė jau buvo perpildyta (skelbiama, kad dviejų kilometrų gatvės atkarpa, aptverta šventei, talpina iki milijono žmonių) ir vėlesnių lankytojų policija galėjo tik atsiprašyti. Galima tik spėlioti, kelintą valandą Pet shop boys gerbėjai turėjo užsiimti vietas prie scenos, kad galėtų kartu su savo dievaičiais kelios minutės po vidurnakčio sudainuoti - arba išrėkti - Go West. Statistika skelbia, kad švęsti naujųjų į Berlyną atvyko iki dviejų milijonų žmonių. Jei pridėsim dar tris milijonus nuolatinių gyventojų - visai nemaža kompanija gaunasi. Ir kas keisčiausia - policija šventinę naktį neužfiksavo jokių ypatingų pažeidimų, nusikaltimų, sužalojimų.

    Trečią nakties įlipti į metro Berlyne buvo nelengva - jie priminė Vilniaus troleibusus piko metu. Žmonių buvo pilnos gatvės, pilni traukiniai, pilni tramvajai, pilni klubai ir net mažos kavinukės, daugybė renginių lauke ir viduj visokiems skoniams. Tai ar tikrai verta grumdytis prie žymiausių Vokietijos vartų? Tas Berlynas, kurio nerodo televizijos, gali pasiūlyti daug daugiau ir daug įdomesnės programos.



 

Išsinuomoti butą Berlyne - misija neįmanoma

Išsinuomoti butą nėra lengva jokioje Europos sostinėje ar didesniame mieste. Ypač tada, kai esi užsienietis. Ypač tada, kai pinigai kišenės nedrasko. Ypač tada, kai nenori mokėti tarpininkams.

Berlynas iš tiesų yra pati pigiausia senosios Europos sostinė ir butų kainos čia dar prieš kelis metus kėlė nuostabą net ir lietuviams. Už 500 eurų per mėnesį (su komunaliniais) buvo galima išsinuomoti pakankamai padorų dviejų kambarių butuką netoli centro. Jei norėjai taupyti ir nesibaidei didžiulių betoninių daugiabučių, kiek atokesnėje Rytų Berlyno vietoje galėjai išsinuomoti trijų kambarių butą už 350 eurų. Bet taip buvo ankščiau. Tada, kai visoje Europoje buvo gera gyventi. 

Per pastaruosius kelis metus butų nuomos kainos Berlyne išaugo kone trečdaliu, o kai kurių, populiariose vietose esančių butų kainos - net dvigubai. Bet negi dėl to kelsiesi į priemiestį ar vokiškas "fabijoniškes". Todėl išsiruoši į žygį ieškoti buto norimuose rajonuose net už nenorimą kainą.

Vokietijos sostinės rajonai tokie skirtingi, kad pravažiavęs vos kelias metro stoteles, gali pasijusti lyg atsidūręs kitame mieste ar net kitoje šalyje. Turkai turi savo gyvenamuosius rajonus, rusai - savo, vietnamiečiai taip pat kuriasi kartu. Juose pigiau. Ten kur gyvena dauguma vokiečių, kur ošia medžiai ir vaikšto turistai - daug brangiau.

Na o labiausiai būstų kainos išaugo Prenzlauerberg - populiariame rytų Berlyno rajone, kur daug europiečių-užsieniečių, kur daug kavinių, parduotuvyčių, menininkų galerijų, avangardinės mados, keistų renginių, kuriame vyrauja mamos su vėžimėliais, vaikų perpildytos žaidimų aikštelės ir kavinės, kur anglai, prancūzai, ispanai turi savo dvikalbius darželius ir bendruomenes. Nepaisant to, kad jame mažai žalumos, auginti vaikus čia smagu. Namai aplink tikri berlynietiški - seni, aukštomis lubomis, dideliais langais, erdviais koridoriais. ir kaip gali tokio nenorėti.

Apžiūrėjom tame rajone gal šešis butus, tuos, kuriuos sukandę dantis, dar galėtume kažkaip sau leisti, bet...  lemtingojo taip ir neradome. Kelis butus apžiūrinėjom kartu su dar penkiolika vokiečių, tiesiog visi kartu užeina, vaikšto, žiūri į sienas ir įtartinai vienas į kitą. Šansų, kad tave, iš nežinomos šalies, nežinoma veikla užsiimantį užsienietį, išsirinks iš penkiolikos tėvynainių, yra mažiau nei nulis.  Dar keliems butams apžiūrėti buvo paskirta eilė - kiekvienam po dešimt - penkiolika minučių, paskui ateina kiti. Kai pagalvojom, gal šis, nepaisant šalia dundančio metro, galėtų mums atitekti, viltis sužlugo, kai turėjom užrašyti savo elektroninio pašto adresą ant lapelio virtuvėje - mes buvom devyniolikti.

Užsieniečiui, pretenduojančiam į būstą, reikia turėti tuos pačius dokumentus, kaip ir vokiečiui - darbo kontraktą, dokumentų kopijas, pažymos, kad neturi skolų ir kreditų, pažymos iš buvusio buto šeimininko, kad tvarkingai mokėjai visus mokesčius. Naujai atvykusieji į Berlyną stoja į eilės galą. Neturintys darbo sutarties - iš viso nušvilpiami. Užburtas ratas: neturi buto - negali registruotis, neprisiregistravęs - negali įsidarbinti, o be darbo sutarties - negausi buto.

Arba gausi tik tokį, kur virš galvos skrenda lėktuvai. Nors šeimininkė rodė kambarius ir nesustodama pasakojo, kad butas labai ramioje vietoje (iš vienos pusės sandėliai, iš kitos - stadionas, iš trečios - kažkokie sodo nameliai). Bet kai pokalbio pabaigoje praskrido lėktuvas, nebegirdėjau ką ji man sakė. Tik pridūrė po to, kad tuoj tuoj šį oro uostą uždarys, na po metų tai jau tikrai. Bet kažkaip norisi ir tuos metus naktimis miegoti.

Butų paieška ir turi teigiamų pusių - žinai, ką veiksi savaitgaly, pradedi geriau orientuotis mieste ir prisižiūri įvairiausių interjerų. Keista, kaip tik žmonės čia negyvena. Sunku patikėti, bet yra nerenovuotų būstų, kurie vis dar šildomi krosnimis. Vienas aplankytas būstas buvo su terasa ir savu kiemu - tai kokių dvidešimt kvadratų žemės lopinėlis tarp didžiulių, mažiausiai penkių aukštų senovinių namų. Ko ko, bet erdvės pojūčio ši erdvi terasa niekada nesuteiks.

Interjerų prisižiūrėjom įvairių. Ir skelbimuose radau įdomių ir taiklių apibūdinimų. Štai keli jų: "DDR susitinka su Ikea" arba - "Blusturgio stilius", "Viengungio svajonė". Yra ir toks "Tipiškas Berlyno stilius". bet apie jį kitą kartą. Nes jau garuoja arbata mano naujo laikino buto virtuvėje. Pavasario sulauksim čia, o tada bandysim iš naujo pasidairyti po berlynietiškus interjerus.