Žiema baigėsi

Taip paskelbė meteorologai viename iš Berlyno laikraščių ir aš norėčiau, kad ši pranašystė būtų Dievui į ausį. Neįtikėtina, tačiau tokios šiltos žiemos Berlyne nebuvo nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios prieš pusę amžiaus.

Galiu patvirtinti, kad jau visą savaitę žydi snieguolės, kad sprogsta ankstyvieji medžių pumpurai, o užvakar pamačiau kieme žydinčius krokus. Praeitą savaitę galima buvo stebėti kaip tvarkingai trikampiu išsirikiavę grįžta paukščiai. Ankstoka vasario viduriui, ne kitaip. Ankščiau tokiu metu metu būdavo pati giliausia žiema. Tačiau šiemet visą vasarį Berlyną lepina saulė, o pliusinė temperatūra laikosi net giedromis naktimis. Lietaus iškrito keli lašai ir tik tam, kad sužaliuotų žolė. Lauko kavinių staleliai vidurdienyje nesiskundžia poilsiautojų stygiumi, gatvės muzikantai paankstino sezoną, o prekiautojai nežino kur dėti žieminius drabužius. Sekmadieniais žmonių pilni parkai, o žaidimų aikštelėse vaikai jau laksto be kepurių ir pirštinių.

Žieminių batų ir striukių Berlyne reikėjo vos vieną sausio savaitę, kai temperatūra buvo nukritusi žemiau nulio. Jei tą savaitę būčiau įnešusi savo balkone augusias fuksijas, turbūt iki šiol būtų nenustojusios žydėti.

Sakykit ką norit apie klimato atšilimus, bet tokios žiemos man patinka. Visai nepasiilgau lietuviškų šalčių ar šlapdribų. Ir visai netrokštu tokių pūgų kaip rytinėje Amerikos pakrantėje. Su sportbačiais vaikščioti visą žiemą ir smagiau, ir taupiau. O mėgautis saule visą paskutinį žiemos mėnesį yra pasiutusiai smagi nemokama pramoga.

Sekmadieninio Berlyno spalvos

Jau visą savaitę Berlyną čirškina saulutė, bet sekmadienį pavasarinė nuotaika čia itin jaučiama. Daugelis atsipalaidavusių berlyniečių nutūpė lauko staliukus prie kavinių, kiti vaikštinėjo po parkus, vaikų žaidimų aikštelės pilnos vaikų ir tėvų, sportinkai bėgiojo, dviratininkai mynė pedalus, muzikantai grojo gatvėse… O mes išėjome pasidairyti po blusturgius. Aplankėme du - Mauerparke ir greta Arkonaplatz esantį turgelį. 

Mauerparke prekiautojų žiemos dienomis dvigubai mažiau, o žmonių - tiek pat, tad teko pasigrumdyti. Dauguma prekiautojų - nuolatiniai, su turistams visus metus bandomais iškišti suvenyrais ar matytais meno dirbiniais, su nusibodusiomis senienomis ir egzotiškomis smulkmenomis. Atsitiktinių prekiautojų, kurie atneša įdomių dalykėlių iš savo sandėliukų, šįkart daugiau radome Arkonos aikštėje vykstančiame turguje. O įdomių personažų prisižiūrėjome ir ten, ir ten. 

Levandų pardavėja

Senienų princas

Kavos ar alaus? Svarbu ant saulytės

Moteris ir trys jos vyrai (anatominių plakatų pardavėja)

Žalias žmogus su rankine

Idėjos namams

Berlyne vėl Berlinalė

Filmų mėgėjai stoja į eiles prie kasų, kurios nuo šiandien jau pradeda prekiauti bilietais į 64-ojo Berlyno kino festivalio filmus. Papulti į populiariausius ar žinomiausius filmus nėra taip lengva, čia laimi kantriausi ir ilgų eilių neišsigandę žiūrovai. Taupiausi taip pat iš anksto turi įsigyti bilietukus į Kinotag - paskutinę festivalio dieną, kai bilietai į filmus kainuos dvigubai pigiau - tik 6 eurus.

Vienas žymiausių Europoje kino festivalių prasidės ketvirtadienį, vasario 6 dieną iškilmingu renginiu, kur raudonuoju kilimu žengs George Clooney, Charlotte Gainsbourg, Matt Damon, Catherine Deneuve, Forest Whitaker, Bruno Ganz, Uma Thurman. Festivalis bus atidarytas amerikiečių režisieriaus Wes Andersons filmu "Grand Budapest Hotel". Tai komedija apie vertingo paveikslo vagystę iš prabangaus viešbučio. Pagrindiniai filmo aktoriai Bill Muray, Tilda Swinton, Ralph Fiennes ir Lea Seydoux taip pat turėtų dalyvauti festivalio atidarymo dieną. Pašnabždomis kalbama, kad festivalyje pasirodys ir pats Pierce Brosnan, pristatysiantis naują filmą "A long way down".

Iš kitų 23 filmų, besivaržančių dėl auksinių ir sidabrinių lokių, reiktų paminėti "The Monuments men" su George Clooney, skandalingasis Lars von Trier "Nymphomaniac Volume I", 91 metų prancūzų režisieriaus Alain Resnais naują filmą "Aimer, boire et chanter" (Mylėti, gerti ir dainuoti), amerikiečių režisieriaus Richard Linklater naują filmą "Boyhood" su Patricia Arquette ir Ethan Hawke. Festivalio rėmuose taip pat vyks Oskarų pretendento filmo "American hustle" premjera Vokietijoje.

Per dešimt festivalio dienų bus parodyta 400 filmų, į juos bus nupirkta apie 300000 bilietų, juos žiūrės 20 000 kino profesionalų iš 124 šalių ir 3700 žurnalistų. Iškilminga lokių įteikimo ceremonija vyks vasario 15 dieną.

Kalėdiniai Berlyno turgūs

Vokietija nuo seno garsėja savaisiais kalėdiniais turgumis: čia mirga lemputės, sukasi karuselės, šūkauja prekeiviai, skamba varpeliai, groja muzikantai, ore tvyro karšto vyno ir keptų vaflių bei migdolų kvapas. Šventės atmosferą kuria ir šventinė muzika bei šypsenos prekiautojų ir praeivių veiduose. Milijonai turistų iš viso pasaulio kasmet lanko šiuos kalėdinę pasaką primenančius turgus. Populiariausi ir seniausi yra Niurnbergo ir Dresdeno turgūs, bet kiekvienas miestas ir miestelis Vokietijoje gali išdidžiai pasigirti savais turgumis.

Berlyne Advento laikotarpiu priskaičiuojama daugiau nei 80 kalėdinių turgų. Iš jų apie 20 veikia visas keturias savaites, siūlydami prekes ir pramogas be išeiginių iki pat vėlaus vakaro. Dažniausi jų svečiai – turistai, tačiau sekmadieniais juos užplūsta ir vietiniai. Populiariausios prekės čia - rankdarbiai, mezginiai, kalėdų papuošimai, papuošalai, suvenyrai, saldumynai, prieskoniai.

Vienbalsiai gražiausiais Berlyne pripažinti Žandarų turgaus aikštėje (am Gendarmiemarkt) ir šalia Šarlotenburgo pilies įsikūrę turgūs. Aplink Aleksandro aikštę rasite net tris turgus, kur galėsite čiuožti, suktis, suptis, apžvelgti miestą iš didžiulio apžvalgos rato, šaudyti iš lanko ar bandyti laimę loterijose. Potsdamo aikštėje galima ne tik apsipirkti, bet ir pačiužinėti pačiūžomis ar nusileisti slalomo trasa, o prie Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios išlikusio bokšto nusipirksite skanumynų ir pabendrausite su ne vienu čia vaikštančiu Kalėdų seneliu bei pasigrožėsite Kurfurstendamo gatvės šventiniu apšvietimu. Kiekviename Berlyno rajone yra savi turgūs, kur kaimynai šaltais sekmadienio vakarais užsuka kartu išgerti karšto vyno ir suvalgyti keptų dešrų porcijos.

Tačiau Berlynas nebūtų Berlynas, jei čia neveiktų tarptautiniai, modernūs arba net alternatyvūs kalėdiniai turgūs. Kai kurie jų veikia tik savaitgaliais, o dar kiti – tik kartą ar du prieš Kalėdas. Turgūs vyksta ir keistose vietose – baseinuose, ant namo stogo, laivuose. Kiekvieną Advento sekmadienį karštu vynu pakvimpa pliažas prie Weissensee ežero, kur vyksta koncertai, pasirodymai ir šventinę atmosferą kuria prekiautojai rankdarbiais. 

Kadangi čia gyvena daugelio tautybių žmonės, savus kalėdinius turgus bent kartą prieš kalėdas turi prancūzai, britai, danai, švedai. Britiškame turguje atgyja Čarlzo Dikenso personažai, o švedų deivė Lucija per trečią adventą tradiciškai nešama miesto gatvėmis. Dahleme veikia Kontinentų turgus, kur galima surasti įvairiausių tautų prekių ir suvenyrų.

Berlyne, kur kas penktas save laiko menininku, veikia daug menininkų turgų. Į didesnius ir populiaresnius pakliūti prekiauti gali ne kiekvienas autorius. Komisijai reikia pateikti darbų pavyzdžius ir sulaukti jos verdikto. Šį savaitgalį Ostbahnhof veiks Holy.shit.shoping turgus, kuriame savo kūrybą – drabužius, papuošalus, fotografijas, dailės darbus - pristatys apie 200 dizainerių ir pripažintų menininkų. O paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas įdomesnių dovanų siūlo nusipirkti Kalėdų Rodeo pavadintas dizainerių turgus apleistame prekybos centre Mitte rajone. Šiuose turguose už muziką atsakingi ne orkestrai, bet didžėjai, dažnai jose skamba lotynų Amerikos ritmai, o baruose maišomi kokteiliai. Atskiros menininkų bendruomenės organizuoja atskiras kalėdines muges arba tiesiog atvirų durų dienas dirbtuvėse, kur galima įsigyti įdomesnių dovanų ir pasimėgauti bohemiška kalėdų dvasia. Kas nepretenduoja į menininkus, pardavinėja savo darbus rankdarbių mugėse.

Berlyne galima rasti ir ekologinių kalėdinių prekių turgų – kiekvieną sekmadienį toks vyksta Kolvico aikštėje. Šį savaitgalį vyksta šunų kalėdinis turgus, kur prekiautojai vietoj karšto vyno ir kepintų migdolų, lankytojams siūlo įvairius šunų skanėstus, o šeimininkams suteikia galimybę išrinkti dovaną savo augintiniams.  

Vokietijoje Kalėdų turgus turi ne vien prekybinę savoką. Tai – kalėdinė šventė, kur vieni prekiauja, kiti perka, kartu klausosi muzikos, bendrauja, geria karštą vyną. Net daugelis mokyklų ir bendruomenių rengia savas kalėdines šventes - turgus. Nėra svarbu ar kažką įdomaus nusiperki ir kiek išleidi. Svarbu – kurti kalėdinę nuotaiką ir ja keistis. Svarbu – linksmai laukti Kalėdų ir ištverti ilgiausius metuose vakarus.  

Karo aukoms atminti Berlyne gaudžia varpai

Miestas - griuvėsis

Šiandien 19.30 visame Berlyne 15 minučių skambės 47 bažnyčių varpai. Kad kiekvienas čia esantis ir gyvenantis atmintų tuos, kurie žuvo per vieną baisiausių Berlyno bombardavimų lapkričio 22 ir 23 dienomis. Prieš 70 metų tą pačią valandą pradėjo kaukti miesto sirenos, liepdamos gyventojams kuo greičiau slėptis. Tą vakarą daugiau nei aštuoni šimtai britų Karališkųjų oro pajėgų lėktuvų mėtė bombas ant Berlyno centro. Ypač nukentėjo vakarinė miesto pusė.

Kaiser Wilhelm atminimo bažnyčia prieš bombardavimą

Tą vakarą degė Potsdamo aikštė, Šarlotenburgo pilis, rotušė, visas aplink Zoologijos sodą esantis regionas, tame tarpe ir žymioji
Kurfurstendamm gatvė. Tą vakarą buvo numuštas Kaiser Wilhelm Gedaechtnisskirche bažnyčios bokštas, taip ir neatstatytas iki išlikęs ir tapęs vienu iš Berlyno simbolių. 1895 m. pastatyta bažnyčia su penkiais bokštais ilgą laiką buvo miesto pasididžiavimu. Tačiau tą naktį ji buvo subombarduota ir sudegė visiškai. Jos vietoje dabar stovi kita, moderni šventovė.
Tą naktį liepsnojo ir pagrindine Berlyno arterija laikoma Unten der Linden gatvė, ir muziejų sala.

Tai buvo britų kerštas vokiečiams už subombarduotą Coventry miestą ir jo centre sugriautą viduramžių katedrą.

Tą naktį žuvo 9000 berlyniečių, daugiausiai moterys, vaikai ir senukai, 240 tūkstančių žmonių liko be pastogės.

Bombos krito ir ant Berlyno zoologijos sodo. Iš 1200 gyvūnų po karo čia liko tik 91.
 

Bažnyčios varpinės bokštas išlikęs iki šiol  

Iš viso Berlynas per antrąjį pasaulinį karą buvo bombarduotas 364 kartus, o jų metu žuvo 50 000 miesto gyventojų.

Berlyne Michelin žvaigždutėmis dabinasi 14 restoranų

Prieš kelias dienas pasirodęs Michelin 2014 Vokietijos Restoranų gidas  dosniai žvaigždutėmis apdalino Berlyno restoranus. Net keturios naujos žvaigždutės suteiktos Berlyno maitinimo įstaigoms - trys iš jų skirtos naujokams, o viena papildė jau ankščiau įvertinto restorano virtuvės nuopelnus. Naujokai, pirmą kartą gavę žvaigždutę, neabejotinai pridėsiančią lankytojų skaičių, yra "Les Solistes" (Waldorf Astoria viešbučio restoranas), "Pauly Saal" ir "5 - cinco" (naujame viešbutyje "Das Stue". Pastarajame šeimininkauja žymus Katalonijos virėjas Paco Perez ir tai yra pirmasis jo restoranas ne Ispanijoje. Antra žvaigždute pasipuošė Michaelio Kempf restoranas FACIL, taip padidindamas dviem žvaigždutėm besipuikuojančių restoranų skaičių Berlyne iki penkerių. Deja, Vokietijos sostinėje nėra nei vieno restorano, įvertinto aukščiausiu - trijų žvaigždučių - balu, taip kad dar yra kur pasitempti. Visoje Vokietijoje tokių restoranų - 11.

Vokietijos restoranams šiemet iš viso suteikta 18 aukščiausių maisto žinovų įvertinimų. Leidinyje paminima, kad Vokietijos restoranų scena vystosi labai greitai ir ir vertų aplankyti restoranų skaičius smarkiai auga, vydamasis Prancūzijos restoranus.

Pauly Saal restoranas August str., Mitte regione

Dabar Berlynas turi 14 gurmanų atpažįstamomis žvaigždutėmis įvertintų restoranų, o totalus Vokietijos sostinei tenkantis žvaigždučių skaičius būtų 19.

 

FACIL restoranas Potsdamo g. dabar jau gali pasigirti net dviem žvaigždutėm 

Visiems gurmanams pateikiame Michelin rekomendacijas, kur skaniausia pavalgyti Berlyne. Tiems, kurių netenkina čia plačiai pamėgti kebabai ir currywurst. Tik perspėjame, kad daugumoje žemiau išvardintų restoranų vis tiks reiks išleisti ne mažiau kaip 100 eurų už vakarienę vienam žmogui be gėrimų. Taupesniems gurmanams siūlyčiau lankytis restoranuose pietų metu, tuomet daug kur pavalgyti galima perpus pigiau.

2 stars **

Fischers Fritz | Lohse, Christian
Lorenz Adlon | Otto, Hendrik
Reinstoff  | Achilles, Daniel
Tim Raue | Raue, Tim
FACIL | Kempf, Michael

1 star *

First Floor | Diether, Matthias
Hartmanns | Hartmann, Stefan
Horváth | Frank, Sebastian
Hugos | Kammeier, Thomas
Rutz | Müller, Marco
VAU | Kleeberg, Kolja
Les Solistes (new) | Lintermann, Roel

5 – cinco by Paco Pérez (new)| Pérez, Paco
Pauly Saal (new) | Höpfl, Michael

Jonas Mekas Berlyne skaitė poeziją

J.Mekas vakar dalino autografus (vilniusberlynas foto)

Vakar kiek nedrąsiai pirmąkart peržengiau Berlyno Rašytojų namų (Literaturhaus) slenkstį. Prabangi praeito amžiaus vila vos keli žingsniai į šoną nuo pagrindinės Berlyno gatvės Kurfurstendamm. Girgždančiais laiptais užlipau aukštyn, pravėriau sunkias ąžuolines duris, įkvėpiau iš kavinės atsklindančio, nuo rašytojų turbūt neatskiriamo vyno kvapo ir atsistojau nemažos eilės gale, kad už 5 eurus nusipirkčiau bilietuką į Jono Meko kūrybos vakarą. Buvo pristatoma Matto Verlag leidyklos išleista knyga "Alt ist dieses, unsere sprechen", sudaryta iš "Semeniškių idilės" ir "Reminiscensijos" poezijos knygų. Joje eilėraščiai pateikiami lietuvių ir vokiečių kalbomis. Šias eiles autorius rašė Vokietijoje, kai ką tik buvo pasitraukęs iš Lietuvos. Jis sakė, kad tėviškės vaizdai ir garsai buvo jo kiekvienoje ląstelėje, todėl jis turėjo juos ištraukti, išsivalyti ir tai buvo labai skausmingas procesas.

Jauki Berlyno "rašytnamio" Židinio salė buvo pilnutėlė

Perpildytoje Židinio salėje lietuviškų balsų girdėjosi nedaug. Pasiklausyti poezijos Vokietijos sostinėje susirinko puikiai J.Meką iš kinematografinių darbų pažįstantys įvairių šalių gerbėjai. Todėl kai klausiausi jo drebančiu, bet raiškiu balsu skaitomų prieš 65-erius metus sukurtų eilių, jaučiausi pakylėta ir išdidi, kad tokius nuostabius gamtos ir lietuviško kaimo aprašymus galiu suprasti originalo kalba. Jie tokie vaizdingi ir skambantys, kad galiu net neužsimerkdama įsivaizduoti tas sodybas su obuoliais ir laukuose atliekamus darbus, lietuviško rudens peizažus ir kalėdomis kvepiančius namus. Vėliau, kalbėdamas apie vertimą, autorius pasakė, kad poezijos išversti neįmanoma. Tai tas pats, kas digitalizuoti kino juostą - žiūrėti galima, bet kokybės skirtumai labai dideli. Tačiau paskui pabrėžė, kad autorius reikia versti. Pasak jo, net Šekspyras buvo pripažintas tik tada, kai jį išvertė į vokiečių kalbą. Papasakojo ir apie tai, kad poeziją galima versti iš garso, nesuprantant sakomų žodžių reikšmės. Pasak jo, rezultatai būna stulbinantys. Taip, tada supratau, kad prieš mane sėdi tikras avangardistas. Žmogus, kuriam visada norėsis viską daryti kitaip.

Pabaigai J.Mekas pristatė savo dienoraščius, kurie šiuo metu yra verčiami į vokiečių kalbą. Jis publikai angliškai skaitė savo laišką, pavadintą Rekviem XX amžiui. Vardindamas praėjusio amžiaus negerumus, vienoje vietoje 90 metų menininkas nebesulaikė ašarų ir publika nustėrusi laukė, kas gi bus toliau. O toliau nieko nebebuvo, nes J.Mekas nusprendė nutraukti skaitymus ir nebeatsakinėti į klausimus, skyrė dešimt minučių autografams ir liūdnas nuėjo į kavinę.

Jį lydinti vertėja Claudia Sinnig sakė, kad J.Mekas po tokio intensyvaus 10 dienų turo po Vokietiją ir Austriją, kur vos ne kas vakarą vykdavo knygų pristatymai, yra labai pavargęs ir kartais būna aikštingas lyg vaikas. Kalbėdamos apie jo netikėtą susigraudinimą scenoje, pasvarstėme, gal jis prisiminė ne taip seniai mirusį brolį, o gal prieš kelias dienas pasaulį palikusį labai gerą savo draugą žinomą dainininką Lou Reed. O gal jam tikrai širdį suspaudė visas tas praėjusių ir šių dienų blogis, kurio vis dar pilnas pasaulis.

Internete radau nuotrauką, kur J.Mekas su Lou Reed (viduryje)