Žaidimų aikštelė kapinėse

Ne, tai ne metafora. Nors būtų puiki antraštė kalbant apie lietuvių norą kartą metuose išdabinti artimųjų paskutinio poilsio vietas, skaičiuoti pas ką daugiau dega žvakelių ar primerkta gėlių.

Bet čia noriu papasakoti apie senas kapines ir kaip mes radome vaikų žaidimų aikštelę jose. Matyt mane, kaip ir kiekvieną lietuvį lapkričio pirmą dieną pradeda šaukti vėlės ir kojos nori nenori neša kapų link, nesvarbu kur bebūčiau. Šiandien prisiminiau, kad kaskart važiuodama pro Prenzlauerberge, visai netoli Alexanderplatz įsikūrusias senas kapines, pagalvodavau, kad vieną dieną reikės čia ateiti ir apžiūrėti visas tas virš sienos iškilusias kolonas, bokštelius, kryžius. Paskui vieną gražią rudens dieną vaiko darželio auklėtojas papasakojo, kad su vaikais apsilankė įdomioje žaidimų aikštelėje Leisepark, esančioje tose pačiose Marijos ir Nikolajaus kapinėse. Skambėjo makabriškai, bet šiandien nusprendžiau, kad tai pats tas ko reikia Vėlinių pasivaikščiojimui su vaiku.


Įėjus pro pagrindinius vartus apėmė ramybė, kaip visuomet būna įžengus į medžiais apaugusias ir vijoklių užgrobtas mirusiųjų valdas. Prie Frydrichshaino parko esančios Šv. Marijos ir Šv. Nikolajaus kapinės įkurtos prieš du šimtus metus ir jau pusė amžiaus kaip čia niekas nebelaidoja. Sako, dabar visai neseniai Berlyno Senatas vėl suteikė teisę laidoti artimuosius šeimos kapuose. Saulė šviečia, lapai šiugžda, šiltas vėjas glosto skruostus ir šokdina nuo didžiulių medžių palengva krentančius lapus, kurie čia pat paslepia senus ir daug regėjusius paminklus, takelius, ant žemės gulinčius nešvarumus. Lieka kryžiai, kolonos, kur ne kur stovintys seni suoleliai ir geltonas lapų kilimas. Nebebaisūs jokie praeities šešėliai, priešingai, jie netgi sukuria visą dabarties grožį. Prieiname šeimyninius kapus – didingas sienas su išrašytomis pavardėmis. Kur ne kur stovi skulptūra, kažkur užpieštas grafiti, suklypęs, bet naudojamas suoliukas, aprūdijusi tvora. Šiandien Vėlinės, bet nematau nei vienos žvakutės. Gėlėmis papuoštas vos vienas kitas kapas. Sutikome nedaug žmonių, vos keli turistai ir gal tik prie keturių kapų sėdintys artimieji. Įtariu, kad ne per Vėlines čia, vos dvi tramvajaus stotelės nuo Aleksandro aikštės esančiame parke, netgi galima pasimėgauti visiška vienatve.


Į Leisepark iš kapinių nepakliūnam, nes vartai užrakinti. Reikia paeiti gatve ir įeiti pro kitapus parko esančius vartus. Miškas laukinis, apžėlęs, bet pastatyti keli tvarkingi suoleliai. Mūsų penkiametis nubėga karstytis – jis čia jau buvęs. Aš dairausi smalsiai ir kiek atsargiai, nes vis dar viskas neįprasta. Už kito krūmo pamatau iš rąstų padarytas laipynes, šalia krykštauja besisupantys vaikai, smėliadėžės jau užkaltos lentomis. Ir tada čia pat, prie vaikų sūpynių pamatau praeito amžiaus paminklus. Kiek toliau po krūmu – dar kelis, už eglių prie sienos – keli antkapiai su dar nenusitrynusiomis pavardėmis. Už supynių – netgi mauzoliejus. Tačiau jokių kapų ribų, jokių puošmenų, tik miške kur ne kur išmėtyti antkapiai. Paskui vėl keli suoleliai, ant kurių įsitaisę mamos su kava ir vėžimėliais. Ir vėl smėlio dėžė ir laipynė mažiesiems. Vaikai semia ir mėto lapus, krykštauja ir gainiojasi vienas kitą su iš šakų pasigamintais šautuvais. Ir iš tiesų, galvoju, kam mirusiems toks didelis miškas. Argi jiems gaila juo pasidalinti su miesto vaikais, kuriems kiekvienas miško lopinėlis – prabanga? Ar negali gyvieji ir mirusieji draugiškai sugyventi vienoje vietoje? Juolab, kad vaikų parkas įrengtas labai natūraliai, sūpynės ir laipiojimo įrenginiai mediniai ir organiškai priderinti prie aplinkos, o suoliukai taip ir traukia įsikurti su knyga ir kava.


Ir vis tik suprantu, kad tai įmanoma tik Berlyne...

Taigi, jei norėsite atsipūsti su vaikais, Leisepark adresas - Heinrich-Roller štrasė. Iš jos pėsčiomis galite nužingsniuoti iki Park Friedrichshain – ten rasite gražų parką su išpuoselėta pieva, gražiu Pasakų fontanu su skulptūromis, kavine, birgartenu, tvenkinuku su alkanomis antimis gulbėmis ir dar keliomis, jau labiau sukultūrintomis vaikų žaidimų aikštelėmis. Ir minia gyvų žmonių.

Pasiimkit vaikus į Berlyną

Berlyne prasidėjo vasara.. Miestas prieš savaitę kvepėjo akacijomis, o dabar dėl bičių dėmesio varžosi liepų žiedai. Vakarienei neberasi laisvo stalelio lauke, prasideda lauko baseinų sezonas, kviečia didieji ežerų pliažai, tame tarpe ir žymusis šimtą metų skaičiuojantis Wannsee pliažas su iš Baltijos jūros atvežtu smėliu. Miesto gyventojai šiltą vasaros vakarą mėgsta tiesiog išsitiesti ant pievos su alaus buteliu rankose arba šokti tango upės pakrantėje, klausytis gatvės muzikantų arba įsitaisyti ilgam su vieninteliu kokteiliu viename iš daugelio beach bare. Jau nekalbu apie nugultus biergartenų suolus. Bet ne tik vietiniai išlenda į gatves, vasarą - pats turizmo sezonas.

Naujas aikšteles tyrinėjam kartu su sūnumi Benu

Šį kartą noriu papasakoti, kad Berlyne vasarą labai smagu ir su vaikais. Juk nebūtinai jie visas vasaros savaites turi leisti kaime ar prie jūros - pažintinės kelionės vaikams taip pat labai reikalingos, kaip ir jų tėvams.
Berlynas šiaip jau laikomas jaunimo traukos centru, bet aš galiu drąsiai teigti, kad kito taip šiltai vaikus priimančio miesto aš Europoje nežinau. Berlynas yra didžiausią gimstamumo rodiklį turintis Vokietijos miestas. Niekur kitur nerasite tiek vaikams skirtų parduotuvių su Bio, Eko, Natur drabužiais, batais, žaislais, maisteliu. Būti mama ar tėčiu čia yra cool, todėl bet kokioj kavinėj, restorane rasite ne tik vaikišką meniu ar kėdutes, bet ir žaidimų kampelius ar bent vaikiškų knygų lentynėlę. Su vaikišku vežimėliu pravažiuosite visur, įlipsite į visas transporto priemones. Žindyti ir vystyti vaiką galite bet kur, kur jums patogu ir kur leidžia jūsų pačių padorumo normos, niekas čia net neatsisuks į žindančią mamą ar prie medžio sisiojantį berniuką. Todėl tikiuosi, kad mano rekomendacijos ką nors sugundys aplankyti su vaikais mano mylimą miestą.

Žaidimų aikštelės

Žaidimų aikštelės džiaugsmai

Niekur nemačiau tiek žaidimų aikštelių kaip Berlyne. Jei jums atrodo, kad Bernardinų sode įrengtoji yra didžiulė, tada tikrai nematėte kaip atrodo milijoninio miesto vaikų žaidimų aikštelės. Jos visos išpiltos smėliu, taigi visos yra lyg didžiulės smėlio dėžės su karstyklėmis, laipynėmis, supynėmis, čiuožyklomis, batutais, judančiomis skulptūromis. Kai kuriose jų įrengtos vandens pompos ir kaskados, kad vasarą mieste likę vaikai turėtų kuo atsigaivinti. Visos aikštelės kitokios. Tai ne viešąjį konkursą laimėjusios firmos serijinė produkcija, sumontuota daugiabučių kiemuose. Čia net yra specialybė – žaidimo aikštelių architektas. Jau tiek daug jų mačiusi, vis dar kartais nustembu, radus neįprastą sprendimą, gražų medžio drožinį ar sumaniai įmontuotą skulptūrą. Tai, kas kartais iš tolo atrodo kaip nesąmonė, pasirodo besąs vaikus smagiai lavinantis įrenginys. Vaikai duodasi aikštelėse neskaičiuodami laiko ir nezyzdami namo. Net ir trumpo vizito metu leiskite jiems būtinai išbandyti savo jėgas pakeliui esančiose aikštelėse.

Parkai

Miesto vaikai gaivinasi ir fontanuose

Berlyne yra daugybė parkų. Tai žaliausia Europos sostinė, o jos centre įsikūręs Tiergarten (Tyrgartenas) – didžiausias Europos miesto centre esantis parkas. Visuose parkuose yra vaikų žaidimo aikštelės, dažnai net ne po vieną. Parkuose vaikams galima karstytis ant visų skulptūrų, postamentų, lipti į fontanus ar ant jų, tik, aišku, už jų saugumą atsakote jūs patys. Juose dažnai būna įrengtas koks paukščių narvas ar ožkų gardas smalsiems vaikams. Berlyno parkuose galima sėdėti, gulėti ant žolės, nesislepiant gurkšnoti alų (kaip ir bet kokiose kitose viešose vietose), valgyt sumuštinius, brazginti gitara, žaisti kamuoliu. Tik kai kuriuose jų galima grilinti.

Vaikų žaidimų kavinės (spielcafe)

Jei oras blogas, užsukite į vaikų žaidimo kavines ir galėsite ilgai mėgautis kava ir knyga, kol jūsų mažasis karstysis šalia esančiame žaidimų kambaryje. Dažniausiai tai net papildomai nieko nekainuoja. Šalia mūsų yra kavinė vaikams, kurios žaidimų dalis išpilta smėliu, tad blogu oru vaikai vis tiek gali gauti savo smėlio dėžę.

Zoologijos sodai 

Įėjimo į Zoo vartai

Berlyne yra du zoologijos sodai – Zoo ir Tierpark. Viename su gyvūnijos pasauliu ilgą laiką pažindinosi vakarų Berlyno, kitame – rytų Berlyno vaikai. Zoo yra seniausias Europoje zoologijos sodas su daugiausiai rūšių gyvūnų visame pasaulyje (20 000). Čia gyveno Knutas, čia vis dar gyvena seniausia Europos gorila, čia jauniklius atsiveda dramblių ir žirafų patelės. Man jis labai gražus, rekomenduočiau net ir tiems, kurie neturi vaikų ir nesidomi gyvūnais. Takeliai, fontanai, gyvūnų skulptūros, senoviniai paukščių narvai su raižiniais, stilingasis žirafų narvas, nuostabi vaikų žaidimo aikštelė – kelios valandos pačiame miesto centre smagiai prabėgs ne tik vaikams, bet ir tėvams. Kam dar bus mažai – galima apsilankyti šalia esančiame akvariume, apžiūrėti žuvis, driežus, vėžlius, krokodilus. Tierpark gyvūnų rūšių gal šiek tiek mažiau, bet jie gyvena kur kas erdviau, todėl rekomenduojamas tiems, kurie šiaip jau negali žiūrėti į uždarytus gyvūnus. Abiejuose parkuose yra mini zoologijos sodas, kuriame galima glostyti ir maitinti mažas ožkytes, avytes, triušius.

Muziejai

Jei jūsų mažieji dar per maži susipažinti su Nefertite ar įvertinti romėnų ar graikų skulptūrų žavesį, veskite juos į vaikiškus muziejus.

Technikos muziejus 

Gamtos muziejus skirtas labai gamtą mėgstantiems arba dinozaurais besižavintiems vaikams. Man, asmeniškai, visos tos gyvūnų iškamšos atrodo šiek tiek makabriškai, nors dinozauro griaučiai tikrai įspūdingi. Smagus yra ir pasakojimas apie visatos kilmę ir sandarą jau suprantantiems vaikams. Dar viena čia stovinti įžymybė – meškiuko Knuto iškamša tiems, kas labai gailisi, jog nepamatė jo gyvo.
Technikos muziejus didelis ir įspūdingas, bet ten reikia leisti tėčius, nes juos tie senoviniai laivų, lėktuvų, mašinų ir traukinių modeliai žavi nei kiek ne mažiau, nei vaikus. Mamos gali tuo metu smagiau laiką leisti “šopingui”. Šalia esantis Mokslo muziejus priklauso tai pačiai įstaigai, bet fizikos, chemijos dėsnius pačiam atrasti ir įvairius bandymus atlikti bus įdomiau mokyklinio amžiaus vaikams, mažiukai ten gali nuobodžiauti. Dar vyresnius vaikus sužavės kompiuterinių žaidimų muziejus, Filmų ir TV muziejus ar seniausia Europoje filmų studija Babelsberge prie Potsdamo.

Legolendas

Legolendo skulptūros

Galite pasilikti kaip alternatyvą blogam orui. Legolendas yra įsikūręs pačioje Potsdamo aikštėje, bet po žeme, skulptūros ir tie keli atrakcionai tvarkingi, įdomūs, bet nieko stulbinančio. Įdomiausia vaikams duotis didžiuliame žaidimų kambaryje su daugybe lego detalių, su mašinų trąsomis, kur galima išbandyt čia pat sumeistrautą automobilį, su karstynėmis. Įdomu ir 4D kino seansai, bet visumoje Legolendas per brangus. Nors vaikams labai patinka. Išbandymu jūsų kantrybei ir piniginei tampa ir tai, kad išeiti iš Legolendo reikia pro parduotuvę...



Vaikams patinka ir turistinės atrakcijos

O šiaip, visai nebūtina vaikams organizuoti specialių atrakcijų. Jiems patiks važinėtis dviaukščiu autobusu, patiks pravažiuoti tramvajumi ar metro. Esant geram orui, visai šeimai smagu bus praplaukti vienu iš daugybės Berlyno centru tekančios upės Sprė kursuojančiu laivu. Vaikams smagu pakilti ir į Reichstago kupolą (dėmesio – išankstinė rezervacija visiems internetu), smagu pabėgioti po žydų memorialo labirintą prie Brandenburgo vartų, įdomu pakilti į žymųjį televizijos bokštą ar bėgioti po žymųjį Potsdamo pilies parką. O jei nusivesite į jums patinkantį muziejų, po to leiskite jiems atgauti jėgas vienoje iš žaidimų aikštelių. Arba nučiuožkite kartu su jais.
Tikiuosi, sugundžiau? Jei norit susiplanuot tiksliau savo kelionę, daug naudingos informacijos surasite čia: http://www.visitberlin.de/en

Galima čiuožti kartu