10 priežasčių, kodėl Berlynas yra cool

Egzistuoja šimtai knygų ir tūkstančiai patarimų žurnaluose ir interneto puslapiuose, šimtai tūkstančių sakinių, bandančių apibūdinti Berlyno traukos fenomeną. Šį kartą man patiko JAV interneto laikraštyje Huffington Post išvardintos priežastys, kodėl Berlynas vis tik yra cool miestas. Papildau jas savais komentarais.

1. Berlyne yra daug parkų. Pritariu, parkų čia yra visokių ir visiems - pradedant pačiame miesto centre esančiu didžiausiu Europos miesto parku Tiergarten, kuriame jaukų kampelį gamtoje ras bet kokių pomėgių ir amžiaus grupių žmonės (yra net ir nudistų zona). Yra daug mažesnių, ramių parkų, kurias mėgsta šeimos su vaikais, kaip mūsų mėgstamas Bürgerpark Pankow rajone. Yra parkų, kuriuose galima grilinti. Yra jaunimo mėgstamų parkų, kaip Görlitzpark, kur galima daryti beveik viską. Yra Mauerparkas, kuriame kiekvieną sekmadienį vyksta kone muzikos festivaliai ir kuriame dažnai pritrūksta pievos patiesaliukui padėti. Ir yra Tempelhof, bet apie jį - visas skirsnis žemiau.

Koncertas Mauerparke

2. Ežerai, kanalai ir daugybė vandens. Turistams siūlyčiau praplaukti laivu Šprė upe ir kanalais ir pažvelgti į miestą nuo upės pusės. O paskui su alučiu prisėsti pakrantėje ir stebėti kitus turistus. Vasarą visos Berlyno pakrantės pievos nusėstos turistų ir vietinių - nebijokit, čia visur galima sėdėti ant žolės ir gerti alų ir joks piktas policininkas jūsų neišvaikys ir baudos neparašys. Nereikia pamiršti ir ežerų, supančių miestą iš visų pusių. Prie daugelio jų vasarą veikia maudyklos, o Wannsee pliažas buvo žymus ir prieš šimtą metų, ir šaltojo karo laikais. Tuo metų rytų Berlyno gyventojai mėgavosi švariu Müggelsee vandeniu.

3. Naktinis gyvenimas. Čia jau aš nedaug ką galiu iš savo patirties pridurti, nes naktinis gyvenimas prasideda tik nuo vidurnakčio. Tiek, kad smagu, kad jis vyksta, kad naktį tiek daug žmonių mieste, kad anksti ryte metro sutinki daugiau grįžtančių klubinėtojų, nei ankstyvų piliečių. Gausybė klubų, geri DJ, tarptautinės muzikos grupės, alternatyvi muzika ir menai, ir visiškai laisva atmosfera - štai už ką mėgsta Berlyno naktinį gyvenimą jaunimas iš viso pasaulio. 

4.Nebrangus ir skanus maistas. Tikra tiesa, čia net greitasis maistas, kaip Doner, Falafel ar vietnamietiška makaronų porcija labai skanus, net picos išsinešimui nebrangios ir skanios. Indiškame, korėjietiškame ar tailandietiškame restorane galima skaniai pavalgyti už dešimt eurų (taupantiems dar ir vienam gėrimui tiek užteks). Čia taip pat yra ir Michelin žvaigždutėmis pažymėtų restoranų, ir tokių, kur dirba žymūs virėjai, o vakarienės kaina tik prasideda nuo 100 eur. Yra Tamsos restoranas, yra daugybė vegetariškų, veganiškų, ekologiškų užeigų. Žodžiu - maisto pasirinkimas visiems skoniams ir visoms piniginėms. 

Tempelhofer parkas

5. Laisvės jausmas Tempelhofe. 370 hektarų uždaryto oro uosto teritorija pačiame miesto centre su laukine pieva ir lygiais asfaltuotais keliais. Daryk, ką nori - skrisk, lėk, važiuok dviračiu, riedučiais, riedlente, longbordu, leisk aitvarus, pūsk burbulus, kepk mėsą, gerk vyną, grok, šok, švęsk gimtadienius, renk festivalius. Berlyniečiai taip pamilę savo lauką, kad prieš savaitę vykusiame referendume nutarė neatiduoti jo jokiems plėšriems statybininkams, nepaisant to, kad butų mieste katastrofiškai trūksta. 

Spreepark

6. Surasti apleistų vietų. Visiems apgriuvusių ir paslaptingų vietų ieškotojams Berlynas turi ką pasiūlyti. Čia, ypač rytinėje pusėje gausu apleistų pastatų, stočių, bunkerių ir net apleistas Spreepark - pramogų parkas su senomis sovietinėmis karuselėmis ir aprūdijusiu apžvalgos ratu. Neturintiems laiko yra organizuojamos ekskursijos. 

Ši siena tuoj taps meno kūriniu

7. Tarptautinė meno scena. Čia viena iš priežasčių, kodėl aš taip mylių Berlyną. Šimtai galerijų ir tūkstančiai meno erdvių, žymiausių kūrėjų parodos, alternatyvaus meno scenos, festivaliai, jau nekalbant apie nepakartojamą streetart. Trumpai būtų galima apibūdinti - menas už kiekvieno kampo ir kiekvieno skoniui. 

8. Legalus alkoholio vartojimas viešai. Apie tai jau užsiminiau ankščiau, tačiau reikia paminėti, kad tai džiugina ne tik lietuvaičius, bet ir amerikonus. Jiems irgi draudžiama tėvynėje gurkšnoti alų viešoje vietoje. Berlyno viešajame transporte vėlai penktadienį alų iš butelio gurkšnos turbūt kas trečias keleivis, nors tai ir neleistina. Bet Berlyne į daug ką ir policija pažiūri pro pirštus. Atrodytų, turėtų gatvėse v
oliotis daugybė girtuoklių, bet taip nėra. Gal todėl, kad dalis ir baigia vakarą su tuo vienu alaus buteliu. Tai daugiau laisvės, nei alkoholio vartojimo išraiška. O girtuoklių čia nei mažiau, nei daugiau, nei kituose dideliuose miestuose.

9. Dviračiai, kiek tik akys užmato. Išplėtoti dviračių takai ir nepigus visuomeninis transportas vis daugiau žmonių verčia pasirinkti keliones dviračiu. O kad dažnai tai yra greičiau, nei važiuoti su automobiliu, žino kiekvienas centre gyvenantis berlynietis. Egzistuoja ir išplėtota dviračių kultūra - vairuotojai praleidžia, pėstieji nelipa ant dviračių takų, dviratininkai nesistumdo, o laikosi tvarkos. Egzistuoja ir dviračių mados - kuo senesnis, kuo keistesnis, tuo madingesnis. 

10. Visi geria Club Mate. Nežinau, ar šį punktą tikrai buvo būtina įrašyti į dešimtuką ir ar tai tikrai rimta priežastis mėgti Berlyną, bet galiu patvirtinti, kad šį matės arbata prisotintą limonadą geria daugelis rytais, po pietų ir naktimis. Tai savotiško skonio energetinis gėrimas, kurį pamėgę, daugelis pajunta "priklausomybę". Ir ne tik klubinėtojai, bet ir pensininkai, jaunos mamos, tėčiai, ofisų darbuotojai, menininkai. Įdomu tik, ar jį parduoda nepilnamečiams? Bavarijoje gaminamas gėrimas šitokio populiarumo sulaukė tik Berlyne ir yra parduodamas beveik ant "kiekvieno kampo". Ir tapęs berlynietiško stiliuko atributu.

Legendiniai Rolling Stones vėl Berlyne

Rolling stones fanai prieš dvi dienas išgirdo stulbinančią naujieną - mylima grupė paskelbė į šių metų turne "14 on fire" įtraukianti du Vokietijos miestus. Vienas jų turo koncertų birželio 10 dieną vyks Berlyne, kitas - birželio 19 dieną - Diuseldorfe. Bilietais pradedama prekiauti rytoj, jų kainos - nuo 100 iki 300 eur. Kas nori stovėti netoli scenos, turės mokėti apie 250 eur, o už VIP vietas teks pakloti ir 600 eur. Legendinės grupės fanų Vokietijoje yra tiek daug, kad pigesni bilietai, panašu, ištirps labai greitai. 

Berlyne Rolling Stones koncertuos Waldbiūne atviroje scenoje. Tai viena jaukiausių open air koncertų erdvių Berlyne, talpinanti apie 20 000 žiūrovų. Rolling stones čia jau grojo. Tada, prieš 49 metus, kai jų koncerto laukimas prilygo isterijai, o pats koncertas baigėsi didelėmis riaušėmis ir suniokota arena. Su daugiau nei šimtu sužeistų žmonių, tiek pat suimtųjų, taip sulaužyta arenos įranga, kad dar metus po to niekas negalėjo ten groti, šis koncertas įėjo į istoriją kaip vienas skandalingiausių Berlyne. Tą 1965-ųjų rugsėjo vakarą niekas nežino kaip viskas prasidėjo ir kodėl koncertui net neįpusėjus fanai pradėjo laužyti suolus, griauti stulpus ir kitaip siautėti. Muzikantai taip pat išsigando įsiaudrinusių fanų ir nuo scenos pasišalino kiek ankščiau, tuo sukeldami dar didesnį jų įsiūtį. Nors policijos buvo nemažai, situacijos jie nesugebėjo kontroliuoti ir arena buvo visiškai nusiaubta. Po to net buvo pradėta diskutuoti apie griaunamąjį Rolling stone muzikos pobūdį. Tačiau po 17 metų toje pačioje Waldbiūneje vykęs koncertas praėjo taikiai.

Paskutinįkart Berlyne grupė koncertavo prieš 8 metus Olympia stadione. Prieš 6 metus grupės nariai dalyvavo Berlinalėje, pristatant M.Scorsese filmą "Shine a light". O dabar vėl sugrįžta su tikru koncertu. Tikėkimės, kad riaušės šįkart vyks tik prie bilietų kasų, siekiant gauti išsvajotą bilietuką į neabejotinai garsiausią  metų koncertą. 

Grupės, kuri per savo gyvavimo karjerą pardavė virš 200 mln. albumų.

Bilietų rytoj galite bandyti ieškoti čia: http://www.eventim.de/the-rolling-stones-Tickets.html

Žydų muziejus Berlyne - šiurpoka patirtis

žvangantys veidai

Pilkas, niūrus, aidintis, slegiantis, šiurpą keliantis, betoninis, bespalvis, skambantis, keistai apšviestas, išbalansuojantis jausmus ir mintis, bauginantis, bet kartu labai modernus ir jaudinantis - tokie žodžiai pirmiausiai atėjo į galvą bandant abibendrinti įspūdžius, išėjus iš Žydų muziejaus Berlyne. Jis neabejotinai yra moderniosios architektūros šedevras, pirmiausiai privalomas pamatyti kiekvienam architektui ar norinčiam juo tapti. Aišku, jei jūs nesate žydas ar didelis jų kultūros ir istorijos mėgėjas. Tokiu atveju muziejaus vizitas turėtų būti įtrauktas į privalomąją Berlyno lankymo programą, nes tai yra vienas didžiausių žydų muziejų Europoje. Jo architektas - Lenkijoje gimęs, JAV gyvenantis Daniel Libeskind, pastatęs ir daugiau žymių pastatų Europoje. Daugiau apie muziejų rasite čia: http://www.jmberlin.de

žvangantys veidai

Įeinant į muziejų reikia praeiti saugumo patikrinimus kaip oro uoste ar lankant Reichstago kupolą. Sako, dažnai dėl to susidaro eilės, todėl reikia ateiti ankščiau. Kažkodėl viskas, kas susiję su žydais, reikalauja papildomo saugumo.

Muziejaus ekspozicija prasideda lipant laiptais žemyn. nulipęs patenki į koridorių, su atšakomis. Visa tai turi prasmę, mintį ir simbolizuoja žydų holokausto baisumą. Vieno koridoriaus gale pravėręs sunkias duris, patenki į aukštą betoninę patalpą (24m) su mažu langeliu aukštai viršuje, simbolizuojančią krematoriumą. Kito koridoriaus gale - durys į Ištrėmimo sodą. Tai  kiemelis, pilnas taisyklingai išdėliotų betoninių luitų, po kuriuos vaikštant net supykina, nes pasvirę ir luitai, ir pagrindas. Pasak architekto, taip netvirtai jautėsi žydai, palikdami Berlyną. 

Na, o dar vienos atšakos pabaigoje radome bene įspūdingiausią meninį Menashe Kadishman projektą - ant žemės sumestas metalines žmonių kaukes aukštoje erdvėje, kurios žvanga žmonėms einant per jas. Keistokas jausmas lipti ant žmonių veidų, tegul ir metalinių. Ir tas žvangesys girdimas pusėje muziejaus, neleidžia dar ilgai pamiršti šiurpios instaliacijos.

Ištrėmimo sodas

iš apačios

Kai pagaliau randam laiptus aukštyn ir mūsų kelią pradeda nušviesti pro keistai įstrižus langus krentanti saulės šviesa, atsikvepiam lengviau. Tikra palaima buvo antrame aukšte eksponuojama visame pasaulyje žinomo žydų fotografo Fred Stein nuotraukų paroda. Vokietijoj užaugęs, paskui į Paryžių ir Niujorką emigravęs fotografas perteikia pastarųjų miestų dvasią. Su Leica fotografuotose nuotraukose gausu juokingų atsitiktinumų ir nerežisuotos realybės, parodytas prieškarinio Paryžiaus gyvenimo lengvumas ir visai kitokia Niujorko kasdienybė. Žmonės, žmonės, žmonės visose jo nuotraukose - pradedant benamiais, baigiant žymiais menininkais ir politikais. Daugiau apie jį galite rasti čia: http://www.fredstein.com

dar viena niūri erdvė

Na, o trečiajame aukšte prasideda ekspozicija. Čia galima sužinoti visą žydų istoriją, jų papročius, gyvenamąsias vietas, prekybinius ryšius. Istorimė medžiaga pateikta labai moderniai ir interaktyviai. Galima apžiūrėti paveikslus, suvenyrus, religinius atributus, perskaityti apie žymiausius žmones, peržiūrėti nuotraukas, filmus. Kai kuriuos apžiūrėjome, kai kuriuos praėjome. Mums įdomesnis buvo erdvių išdėstymas ir eksponatų pateikimas, nei aprašai po jais ir didelis kiekis informacijos. 

Reziumuoju: muziejus labai orginalus, architekto fantazija ir idėjų perteikimas stulbinantis, o istoriją, pasirodo, galima pateikti ir va šitaip moderniai, ir kartu šiurpinančiai. Kiek kainavo muziejaus statyba nesidomėjau, bet panašu, kad architektui buvo leista išpildyti visus savo kūrybinius sumanymus be finansinių suvaržymų. Rekomenduoju, palieka įspūdį, nors maloniu jo niekaip negalėčiau pavadinti.

muziejaus fasadas

Žiema baigėsi

Taip paskelbė meteorologai viename iš Berlyno laikraščių ir aš norėčiau, kad ši pranašystė būtų Dievui į ausį. Neįtikėtina, tačiau tokios šiltos žiemos Berlyne nebuvo nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios prieš pusę amžiaus.

Galiu patvirtinti, kad jau visą savaitę žydi snieguolės, kad sprogsta ankstyvieji medžių pumpurai, o užvakar pamačiau kieme žydinčius krokus. Praeitą savaitę galima buvo stebėti kaip tvarkingai trikampiu išsirikiavę grįžta paukščiai. Ankstoka vasario viduriui, ne kitaip. Ankščiau tokiu metu metu būdavo pati giliausia žiema. Tačiau šiemet visą vasarį Berlyną lepina saulė, o pliusinė temperatūra laikosi net giedromis naktimis. Lietaus iškrito keli lašai ir tik tam, kad sužaliuotų žolė. Lauko kavinių staleliai vidurdienyje nesiskundžia poilsiautojų stygiumi, gatvės muzikantai paankstino sezoną, o prekiautojai nežino kur dėti žieminius drabužius. Sekmadieniais žmonių pilni parkai, o žaidimų aikštelėse vaikai jau laksto be kepurių ir pirštinių.

Žieminių batų ir striukių Berlyne reikėjo vos vieną sausio savaitę, kai temperatūra buvo nukritusi žemiau nulio. Jei tą savaitę būčiau įnešusi savo balkone augusias fuksijas, turbūt iki šiol būtų nenustojusios žydėti.

Sakykit ką norit apie klimato atšilimus, bet tokios žiemos man patinka. Visai nepasiilgau lietuviškų šalčių ar šlapdribų. Ir visai netrokštu tokių pūgų kaip rytinėje Amerikos pakrantėje. Su sportbačiais vaikščioti visą žiemą ir smagiau, ir taupiau. O mėgautis saule visą paskutinį žiemos mėnesį yra pasiutusiai smagi nemokama pramoga.

Sekmadieninio Berlyno spalvos

Jau visą savaitę Berlyną čirškina saulutė, bet sekmadienį pavasarinė nuotaika čia itin jaučiama. Daugelis atsipalaidavusių berlyniečių nutūpė lauko staliukus prie kavinių, kiti vaikštinėjo po parkus, vaikų žaidimų aikštelės pilnos vaikų ir tėvų, sportinkai bėgiojo, dviratininkai mynė pedalus, muzikantai grojo gatvėse… O mes išėjome pasidairyti po blusturgius. Aplankėme du - Mauerparke ir greta Arkonaplatz esantį turgelį. 

Mauerparke prekiautojų žiemos dienomis dvigubai mažiau, o žmonių - tiek pat, tad teko pasigrumdyti. Dauguma prekiautojų - nuolatiniai, su turistams visus metus bandomais iškišti suvenyrais ar matytais meno dirbiniais, su nusibodusiomis senienomis ir egzotiškomis smulkmenomis. Atsitiktinių prekiautojų, kurie atneša įdomių dalykėlių iš savo sandėliukų, šįkart daugiau radome Arkonos aikštėje vykstančiame turguje. O įdomių personažų prisižiūrėjome ir ten, ir ten. 

Levandų pardavėja

Senienų princas

Kavos ar alaus? Svarbu ant saulytės

Moteris ir trys jos vyrai (anatominių plakatų pardavėja)

Žalias žmogus su rankine

Idėjos namams

Berlyne vėl Berlinalė

Filmų mėgėjai stoja į eiles prie kasų, kurios nuo šiandien jau pradeda prekiauti bilietais į 64-ojo Berlyno kino festivalio filmus. Papulti į populiariausius ar žinomiausius filmus nėra taip lengva, čia laimi kantriausi ir ilgų eilių neišsigandę žiūrovai. Taupiausi taip pat iš anksto turi įsigyti bilietukus į Kinotag - paskutinę festivalio dieną, kai bilietai į filmus kainuos dvigubai pigiau - tik 6 eurus.

Vienas žymiausių Europoje kino festivalių prasidės ketvirtadienį, vasario 6 dieną iškilmingu renginiu, kur raudonuoju kilimu žengs George Clooney, Charlotte Gainsbourg, Matt Damon, Catherine Deneuve, Forest Whitaker, Bruno Ganz, Uma Thurman. Festivalis bus atidarytas amerikiečių režisieriaus Wes Andersons filmu "Grand Budapest Hotel". Tai komedija apie vertingo paveikslo vagystę iš prabangaus viešbučio. Pagrindiniai filmo aktoriai Bill Muray, Tilda Swinton, Ralph Fiennes ir Lea Seydoux taip pat turėtų dalyvauti festivalio atidarymo dieną. Pašnabždomis kalbama, kad festivalyje pasirodys ir pats Pierce Brosnan, pristatysiantis naują filmą "A long way down".

Iš kitų 23 filmų, besivaržančių dėl auksinių ir sidabrinių lokių, reiktų paminėti "The Monuments men" su George Clooney, skandalingasis Lars von Trier "Nymphomaniac Volume I", 91 metų prancūzų režisieriaus Alain Resnais naują filmą "Aimer, boire et chanter" (Mylėti, gerti ir dainuoti), amerikiečių režisieriaus Richard Linklater naują filmą "Boyhood" su Patricia Arquette ir Ethan Hawke. Festivalio rėmuose taip pat vyks Oskarų pretendento filmo "American hustle" premjera Vokietijoje.

Per dešimt festivalio dienų bus parodyta 400 filmų, į juos bus nupirkta apie 300000 bilietų, juos žiūrės 20 000 kino profesionalų iš 124 šalių ir 3700 žurnalistų. Iškilminga lokių įteikimo ceremonija vyks vasario 15 dieną.

Kalėdiniai Berlyno turgūs

Vokietija nuo seno garsėja savaisiais kalėdiniais turgumis: čia mirga lemputės, sukasi karuselės, šūkauja prekeiviai, skamba varpeliai, groja muzikantai, ore tvyro karšto vyno ir keptų vaflių bei migdolų kvapas. Šventės atmosferą kuria ir šventinė muzika bei šypsenos prekiautojų ir praeivių veiduose. Milijonai turistų iš viso pasaulio kasmet lanko šiuos kalėdinę pasaką primenančius turgus. Populiariausi ir seniausi yra Niurnbergo ir Dresdeno turgūs, bet kiekvienas miestas ir miestelis Vokietijoje gali išdidžiai pasigirti savais turgumis.

Berlyne Advento laikotarpiu priskaičiuojama daugiau nei 80 kalėdinių turgų. Iš jų apie 20 veikia visas keturias savaites, siūlydami prekes ir pramogas be išeiginių iki pat vėlaus vakaro. Dažniausi jų svečiai – turistai, tačiau sekmadieniais juos užplūsta ir vietiniai. Populiariausios prekės čia - rankdarbiai, mezginiai, kalėdų papuošimai, papuošalai, suvenyrai, saldumynai, prieskoniai.

Vienbalsiai gražiausiais Berlyne pripažinti Žandarų turgaus aikštėje (am Gendarmiemarkt) ir šalia Šarlotenburgo pilies įsikūrę turgūs. Aplink Aleksandro aikštę rasite net tris turgus, kur galėsite čiuožti, suktis, suptis, apžvelgti miestą iš didžiulio apžvalgos rato, šaudyti iš lanko ar bandyti laimę loterijose. Potsdamo aikštėje galima ne tik apsipirkti, bet ir pačiužinėti pačiūžomis ar nusileisti slalomo trasa, o prie Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios išlikusio bokšto nusipirksite skanumynų ir pabendrausite su ne vienu čia vaikštančiu Kalėdų seneliu bei pasigrožėsite Kurfurstendamo gatvės šventiniu apšvietimu. Kiekviename Berlyno rajone yra savi turgūs, kur kaimynai šaltais sekmadienio vakarais užsuka kartu išgerti karšto vyno ir suvalgyti keptų dešrų porcijos.

Tačiau Berlynas nebūtų Berlynas, jei čia neveiktų tarptautiniai, modernūs arba net alternatyvūs kalėdiniai turgūs. Kai kurie jų veikia tik savaitgaliais, o dar kiti – tik kartą ar du prieš Kalėdas. Turgūs vyksta ir keistose vietose – baseinuose, ant namo stogo, laivuose. Kiekvieną Advento sekmadienį karštu vynu pakvimpa pliažas prie Weissensee ežero, kur vyksta koncertai, pasirodymai ir šventinę atmosferą kuria prekiautojai rankdarbiais. 

Kadangi čia gyvena daugelio tautybių žmonės, savus kalėdinius turgus bent kartą prieš kalėdas turi prancūzai, britai, danai, švedai. Britiškame turguje atgyja Čarlzo Dikenso personažai, o švedų deivė Lucija per trečią adventą tradiciškai nešama miesto gatvėmis. Dahleme veikia Kontinentų turgus, kur galima surasti įvairiausių tautų prekių ir suvenyrų.

Berlyne, kur kas penktas save laiko menininku, veikia daug menininkų turgų. Į didesnius ir populiaresnius pakliūti prekiauti gali ne kiekvienas autorius. Komisijai reikia pateikti darbų pavyzdžius ir sulaukti jos verdikto. Šį savaitgalį Ostbahnhof veiks Holy.shit.shoping turgus, kuriame savo kūrybą – drabužius, papuošalus, fotografijas, dailės darbus - pristatys apie 200 dizainerių ir pripažintų menininkų. O paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas įdomesnių dovanų siūlo nusipirkti Kalėdų Rodeo pavadintas dizainerių turgus apleistame prekybos centre Mitte rajone. Šiuose turguose už muziką atsakingi ne orkestrai, bet didžėjai, dažnai jose skamba lotynų Amerikos ritmai, o baruose maišomi kokteiliai. Atskiros menininkų bendruomenės organizuoja atskiras kalėdines muges arba tiesiog atvirų durų dienas dirbtuvėse, kur galima įsigyti įdomesnių dovanų ir pasimėgauti bohemiška kalėdų dvasia. Kas nepretenduoja į menininkus, pardavinėja savo darbus rankdarbių mugėse.

Berlyne galima rasti ir ekologinių kalėdinių prekių turgų – kiekvieną sekmadienį toks vyksta Kolvico aikštėje. Šį savaitgalį vyksta šunų kalėdinis turgus, kur prekiautojai vietoj karšto vyno ir kepintų migdolų, lankytojams siūlo įvairius šunų skanėstus, o šeimininkams suteikia galimybę išrinkti dovaną savo augintiniams.  

Vokietijoje Kalėdų turgus turi ne vien prekybinę savoką. Tai – kalėdinė šventė, kur vieni prekiauja, kiti perka, kartu klausosi muzikos, bendrauja, geria karštą vyną. Net daugelis mokyklų ir bendruomenių rengia savas kalėdines šventes - turgus. Nėra svarbu ar kažką įdomaus nusiperki ir kiek išleidi. Svarbu – kurti kalėdinę nuotaiką ir ja keistis. Svarbu – linksmai laukti Kalėdų ir ištverti ilgiausius metuose vakarus.